Aronijų veislės: Įvairios rūšys ir jų savybės

Aronijų veislės: Įvairios rūšys ir jų savybės
Aronijų veislės: Įvairios rūšys ir jų savybės
Anonim

Aronija jau nukeliavo ilgą kelią: atkeliavo iš Šiaurės Amerikos už Atlanto į Rusiją, o iš ten į Europą. Nereiklus augalas dabar parduodamas daugybe skirtingų kultivuojamų formų, visų pagrįstų trimis originaliomis laukinėmis formomis Aronia melanocarpa (juodoji aronija), Aronia arbutifolia (veltinė aronija) ir Aronia prunifolia.

Aronijų veislės
Aronijų veislės

Kokios Aronia veislės yra?

Kai kurios gerai žinomos Aronia veislės yra Hugin (švedų), Viking (suomių), Nero (rusų), Rubina (vengrų) ir Aron (danų). Jie skiriasi augimo įpročiu, derliaus nuėmimo laiku, derliumi ir vaisių dydžiu, tačiau jų skonis yra nuo aitraus iki saldaus ir rūgštaus.

Mažesnės laukinės formos su aštriais vaisiais

Minėtos laukinės formos užauga žymiai žemesnės, bet yra labiau šakotos nei jų kultivuojamos. Laukinių aronijų uogos taip pat yra mažesnės ir aitro skonio. Tai daugiausia lemia didesnė tanino rūgšties koncentracija. Kita vertus, kultivuojamos formos buvo išvestos labiau link švelnesnio / saldesnio skonio. Aronia prunifolia veislė ypač paplitusi Kanadoje ir JAV, nors iš esmės tai tik natūralus hibridas (t.y. kryžminimas) tarp dviejų labiau paplitusių rūšių Aronia melanocarpa ir Aronia arbutifolia.

Savybės

„Juodoji aronija“(Aronia melanocarpa) yra ypač svarbi auginant sode, kurios veislių yra daug įvairių Europos šalių. Tačiau gryna „juodosios aronijos“atstovė yra tik derlinga ir labai žiemai atspari veislė „Hugin“iš Švedijos, visos kitos – iš tikrųjų hibridiniai produktai. Tikroji „juodoji aronija“pasižymi šešių – dešimties milimetrų stambiais, blizgiais juodais vaisiais ir mažesniais siauresniais lapeliais. Augalai neplaukuoti. Kita vertus, hibridams būdingi didesni lapai, vaisiai, sveriantys 1,0–1,5 gramo, purpurinė-juoda spalva. Be to, šios uogos yra palyginti blizgios. Priešingai nei „juodosios aronijos“, krūmai yra šiek tiek plaukuoti.

Kokios Aronia veislės yra?

1. Hugin – itin atspari ir labai tvirta švediška veislė. Krūmas išlieka gana mažas, todėl taip pat tinka sodinti į konteinerius terasoje ar balkone.

2. Vikingas – ši veislė kilusi iš š altos Suomijos ir taip pat labai tvirta. Vaisiai yra palyginti dideli, sveria 1,5 gramo, taip pat yra labai derlingos veislės.

3. Neronas – ši aronija kilusi iš Rusijos. Šiuo metu tai pati derlingiausia ir plačiausiai auginama veislė. Jis turi didesnes kekes ir pasiekia 1,0–1,5 gramo vaisių svorį. Vaisiai yra labai sultingi ir puikiai tinka uogienėms ir želė gaminti. Tai vėlyva nokinimo veislė.

4. Rubina – ši aronija iš Vengrijos yra vikingų ir kitos rusiškos veislės mišrūnas. Krūmas užauga labai aukštas (iki 3,5 metro!) ir veda anksti sunokstančias, gana dideles uogas, kurių vaisių svoris svyruoja nuo 1,2 iki 1,8 gramo.

5. Aron – ši aronija, kilusi iš Danijos, yra vaisinga, bet veda daug, bet gana mažų vaisių.

Išvardytos veislės, žinoma, nėra visos, nes yra daugybė kitų variantų iš visų galimų šalių. Tačiau visoms veislėms būdingas vaisių skonis, kuris svyruoja nuo kartaus iki saldaus ir rūgštaus.

Patarimai ir gudrybės

Ne be reikalo taip dažnai auginama Nero veislė: ši aronija yra ypač derlinga net ir mažai prižiūrint, tačiau visiškai neatspari ligoms ir kenkėjams. Vaisiai apsisaugo, nes žievelėje yra daug tanino rūgšties, todėl jis, be kita ko, kenkia vabzdžiams. nelabai patrauklu.

Rekomenduojamas: