Rozmarinas kilęs iš visžalių Viduržemio jūros regiono maquis ir puikiai prisitaikęs prie ten vyraujančių sąlygų per tūkstantmečius. Tai taikoma ne tik klimatui, bet ir idealioms dirvožemio sąlygoms.
Kokia žemė rozmarinams tinkamiausia?
Rozmarinas mėgsta liesą, smėlėtą, gerai nusausintą ir sausą dirvą, nes turi gilias šaknis ir yra jautrus užmirkimui. Ideali pH vertė nuo neutralios iki šarminės, nors kalkėmis tręšti galima.
Kuo smėlingesnis ir pralaidesnis
Pagal savo kilmę populiari kulinarinė žolė mėgsta prastą – geriausia smėlėtą – gerai nusausintą ir sausą dirvą. Augalas išvysto labai plačiai išsišakojusias ir gilias šaknis, gebančias iš dirvos ištraukti drėgmę ir maisto medžiagas net iš kelių metrų gylio. Kad šaknys gerai įsiskverbtų į dirvą, žemė turi būti biri ir pralaidi. Rozmarinas nemėgsta sunkių, molingų žemių – ne tik dėl to, kad negali ten augti pagal savo prigimtį, bet ir todėl, kad tokios dirvos labai gerai kaupia vandenį. Tačiau augalas, kuris šiuo atžvilgiu yra labai jautrus, negali pakęsti per didelės drėgmės ar net užmirkimo.
Patarimai ir gudrybės
Kaip ir beveik visos Viduržemio jūros žolelės, rozmarinas mėgsta dirvožemį, kurio pH vertė yra nuo neutralios iki šarminės – saulės garbintojams kalkių nuosėdos nekelia jokių problemų. Todėl galite saugiai laistyti augalą vandeniu iš čiaupo. Tręškite kalkėmis kartą ar du per metus.
