Japoniški klevai su raudona lapija kartais parduodami pavadinimu „raudonasis klevas“, tačiau iš tikrųjų tai reiškia raudonąjį klevą (Acer rubrum), kuris ypač paplitęs rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Šis įspūdingas medis taip pat labai populiarus šioje šalyje, todėl norime su juo plačiau supažindinti trumpame profilyje.
Kokios raudonojo klevo (Acer rubrum) savybės?
Raudonasis klevas (Acer rubrum) – įspūdingas medis iš Šiaurės Amerikos, galintis užaugti iki 27 metrų aukščio. Mėgsta saulėtas ar dalinai pavėsyje vietas ir pasižymi penkialapiais tamsiai žaliais lapais ir raudonais žiedynais bei įspūdinga rudens spalva.
Svarbiausi dalykai trumpai – raudonasis klevas trumpai
- Botaninis pavadinimas: Acer rubrum
- Gentis: Klevai (Acer)
- Šeima: Sapindaceae
- Alternatyvūs pavadinimai: pelkinis klevas, raudonasis klevas
- Kilmė ir platinimas: Šiaurės Amerika
- Vieta: saulėta iki dalinai pavėsinga
- Augimo įpročiai: medis
- Augimo aukštis: iki 27 metrų, mums nuo 10 iki 15 metrų
- Žydėjimas ir žydėjimo laikas: raudoni žiedynai prieš atsirandant lapams
- Lapai: penkialapiai, tamsiai žali
- Rudens spalva: intensyvi raudona
- Vaisiai: Vaisiai suskaidomi, sunoksta netrukus po to, kai atsiranda lapai
- Dauginimas: sėklos, auginiai
- Atsparumas žiemai: taip
- Toksiškumas: ne
- Naudojimas: dekoratyvinis medis
Išvaizda ir specialios savybės
Savo tėvynėje raudonasis klevas gali užaugti iki 40 metrų aukščio, tačiau retai pasiekia daugiau nei 20 metrų. Mūsų platumose augimas paprastai baigiasi 10–15 metrų aukštyje. Laisvas, ne itin tankus vainikas yra kūgio formos. Tipiška sidabriškai pilka žievė gali nulupti senesniems egzemplioriams, o šakelės ir šakos, priklausomai nuo amžiaus, būna nuo pilkos iki rausvai rudos spalvos. Siauri, iki dešimties centimetrų ilgio penkialapiai lapai vasarą būna tamsiai žali, o rudenį įgauna intensyviai geltoną, oranžinę arba skaisčiai raudoną spalvą – priklausomai nuo saulės intensyvumo ir vietos.
Raudonasis klevas sode
Kaip ir daugelis kitų klevų rūšių, raudonasis klevas renkasi saulėtą ar iš dalies pavėsingą vietą su šviežia, drėgna dirva. Substratas turi būti turtingas maistinėmis medžiagomis, o pH vertė turėtų būti nuo šiek tiek rūgštaus iki neutralaus. Kita vertus, sunkios molingos dirvos netinka, raudonajam klevui ne itin tinka net kalkingos dirvos. Medis yra labai atsparus šalčiui, bet netoleruoja vėjo ir karščio. Todėl prasminga vieta su šešėliu vidurdienį. Jauną raudonąjį klevą taip pat galima auginti konteineriuose, bet vėliau juos reikia pasodinti arba išlaikyti formą reguliariai genint.
Patarimas
Raudonasis klevas labai tinka bonsų auginimui.
