Raudonoji sedula (Cornus sanguinea) – taip pat žinoma kaip kraujo raudonoji sedula – priklauso naminių, labai rūšių turtingų sedulų (Cornus) genčiai. Iki penkių metrų aukščio ir kelių metrų pločio krūmas dažnai aptinkamas retuose mišriuose ir lapuočių miškuose, tačiau dažnai sodinamas ir kaip tanki gyvatvorė soduose. Medis, dar žinomas kaip uogienė, yra gana nereiklus vietos atžvilgiu, kol dirva puri ir gerai nusausinta.
Kokios vietos reikia raudonajam sedului?
Ideali vieta raudonajai sedulai (Cornus sanguinea) yra saulėta arba iš dalies pavėsinga vieta su puria, gerai nusausinta dirva. Jis gerai auga nuo silpnai rūgščios iki silpnai šarminės, nuo smėlio iki priemolio dirvose.
Raudonoji sedula gana nereikli
Iš esmės sedulos augalai renkasi saulėtą ar pusiau pavėsingą vietą, nors kai kurios veislės, pavyzdžiui, raudonoji sedula, taip pat klesti pavėsingoje vietoje. Tačiau garantuotai nieko blogo nepadarysite, jei augalą pastatysite šviesiame daliniame pavėsyje. Raudonoji sedula taip pat gana nereikli dirvožemiui, nes ji puikiai auga tiek šiek tiek rūgščioje, ir šiek tiek šarminėje, nuo smėlio iki priemolio dirvoje. Podirvis turi būti tik pralaidus, ne per drėgnas ir vidutiniškai turtingas maisto medžiagų.
Patarimas
Nors raudonosios sedulos šaknys, žievė ir lapai yra nuodingi, iš prinokusių jos vaisių, jei jie išvirti, galima virti uogienę ir sultis.
