Ar tiksliai apkarpytos žalios gyvatvorės jums atrodo gana nuobodžios? Tuomet jums gali tikti romantiška, spalvinga rožių gyvatvorė. Iš tokios gyvatvorės ne tik atsiveria nuostabus vaizdas jai žydint, bet – jei pasirinkote tinkamas veisles – taip pat užtikrinama puiki privatumo apsauga.
Kokios rožės geriausiai tinka gyvatvorei?
Rožių gyvatvorei ypač tinka plačiai krūminės veislės, tokios kaip laukinės rožės, laukinių rožių hibridai, krūminės rožės ir istorinės rožės. Tai ne tik patrauklios gėlės, bet ir gera privatumo apsauga. Atkreipkite dėmesį į sodinimo atstumą ir vietos reikalavimus.
Kokios rožės tinka gyvatvorėms sodinti?
Ne visos rožės tinka gyvatvorėms sodinti. Visų pirma, turėtumėte pasirinkti veisles, kurios auga su plačiais krūmais, ty jie yra tiek aukšti, kiek platūs. Kuo aukštesnes rožes pasirinksite, tuo geresnis bus privatumas. Kita vertus, lieknos, vertikalios rožės yra gana netinkamos gyvatvorėms. Kalbant apie spalvų pasirinkimą, galite sukurti vienspalvę gyvatvorę arba derinti skirtingas gėlių spalvas ir formas. Galiausiai patrauklus kontrastas pasiekiamas ne tik įdomiu spalvų pasirinkimu, bet ir skirtingų gėlių formų deriniu.
Laukinės rožės ir laukinių rožių hibridai
Labai energingos ir tvirtos laukinės rožės bei jų palikuonys ypač tinka gyvatvorėms. Šios rožių veislės pasižymi ne tik tuo, kad lengvai auga ne tokiose tinkamose vietose, bet ir suteikia daug maisto vabzdžiams, o paukščiams giesmininkams – lizdus savo tankiuose krūmuose. Rudenį laukinių rožių gyvatvorės džiugina daugybe veislių rudeninėmis spalvomis ir gausia gražių rožių klubų danga, kurią dažnai galima naudoti ir virtuvėje.
Daug laukinių rožių yra bėgikai
Kai kurios laukinės rožės, tokios kaip Bibernell ir Rugosa rožės, yra bėgikai. Tai, kas dabar yra rožių lysvės trūkumas, turi pranašumą, kad gyvatvorės tampa gražios ir tankios. Su šiomis rožių veislėmis galima lengvai pritvirtinti net šlaitus ir pylimus. Pievų ir vejų pakraščiuose bėgikai nėra problema, juos galima tiesiog nušienauti.
Krūmų rožės
Šis terminas reiškia į krūmus panašias rožes, kurios auga nuo vieno iki trijų metrų aukščio. Nuo tauriųjų ir floribundinių rožių jos skiriasi didesniu veržlumu. Priklausomai nuo veislės, krūminės rožės idealiai tinka grupiniam ar gyvatvorių sodinimui, netgi aukštesnėms gyvatvorėms sklypo ribose. Svarbus dizaino ir priežiūros skirtumas yra tai, ar krūminė rožė žydi vieną kartą, ar pakartotinai.
Istorinės rožės
Istorinės arba senosios rožės apima visas veisles, egzistavusias iki pirmųjų kilmingų rožių pristatymo 1867 m. Jie auga kaip krūmai ir dažniausiai žydi tik kartą per metus. Senosios rožės yra Gallica, Damask, Alba ir Centifolia rožės. Damasko rožės yra šiek tiek aukštesnės už Gallicas ir garsėja savo kvapu. Alba rožės užauga didelės, turi ryškiai pilkai žalią lapiją, yra atsparios šalčiui ir pakenčia dalinį pavėsį – idealiai tinka sodinti kaip gyvatvorę.
Sukurkite rožių gyvatvorę
Kuriant rožių gyvatvorę, svarbu atkreipti ypatingą dėmesį į teisingą atstumą tarp atskirų augalų. Jas reikia sodinti taip arti, kad gyvatvorė suformuotų nepraeinamą tankmę, bet ne taip sandariai, kad atimtų viena nuo kitos šviesos ir maisto. Be to, per tankus sodinimas skatina grybelines infekcijas ar kenkėjų užkrėtimą. Paprastai idealus rožių gyvatvorių sodinimo atstumas yra pusė galimo visiškai suaugusio augalo aukščio – pavyzdžiui, veisles, kurios užauga iki dviejų metrų aukščio, reikėtų sodinti maždaug vieno metro atstumu.
Patarimas
Sodant gyvatvores reikėtų sodinti pavėsiui atsparias veisles, nes gyvatvorės natūraliai sukuria daug šešėlių vietų.
