Persikas, dar vadinamas „persišku obuoliu“, Vokietijoje taip pat auginamas daugelį amžių. Vaisius žinojo net garsi abatė ir gydytoja Hildegard von Bingen. Juo labiau stebina, kad saldus ir aromatingas persikas ne dažniau sutinkamas Vokietijos soduose.
Kokių sąlygų reikia persikams sode?
Persikui sode reikia saulėtos vietos, purios ir humusingos dirvos, pakankamai erdvės ir reguliaraus genėjimo. Tinkama veislė yra svarbi, nes persikai yra atsparūs šalčiui ir jautrūs grybelinėms ligoms.
Persikai reiklūs
Obuoliai, vyšnios, kriaušės – šių rūšių vaisių galima rasti beveik visuose soduose, tačiau persikai – retenybė. Taip gali būti todėl, kad daugelis žmonių net nežino, kad čia taip pat klesti saldūs vaisiai, bet ir todėl, kad persikai yra gana reiklūs priežiūrai. Be optimalios vietos, persikui reikia daug dėmesio, jį reikia tręšti, laistyti, nupjauti ir saugoti nuo ligų bei kenkėjų užkrėtimo.
Persikai auga beveik visur
Iš esmės persikas yra saulės ištroškęs ir šilumą mėgstantis medis. Tačiau daugelis naujų veislių, taip pat kai kurios senos veislės yra išvestos siekiant tvirtumo ir atsparumo šalčiui, todėl gali būti naudinga auginti ir už pietinių vynuogių auginimo regionų ribų. Svarbiausia pasirinkti tinkamą veislę, nes ne kiekvienas persikas klesti bet kokiame klimate. Tačiau visiems persikams reikia
- Saulė, saulė ir dar daugiau saulės
- puri, humusinga dirva
- maistingų medžiagų turintis dirvožemis
- daug vietos
- taip pat įprastas medžių karpymas
Persikus reikia genėti kiekvienais metais
Persikas auga beveik vienmečiais ūgliais, todėl kasmet po derliaus nuėmimo medį būtina energingai ir profesionaliai genėti. Priešingu atveju medis greitai taps plikas ir dėl to smarkiai sumažės derlius. Be to, ypač greitai auga jauni persikai. Priklausomai nuo veislės, medis gali užaugti nuo vieno iki aštuonių metrų aukščio, o dauguma veislių – nuo trijų iki keturių metrų.
Persikai yra jautrūs grybelinėms ligoms
Grybelinės ligos, pvz., baisiųjų garbanų liga, paveikia persikų medžius ir mažina derlių. Nuo šių ir kitų infekcijų padeda tik prevencinės priemonės, pavyzdžiui, purškimas fungicidais pavasarį. Dėl didelės infekcijos rizikos ypač reikėtų sodinti mažiau jautrias veisles. Nors jie nėra apsaugoti nuo garbanos ir panašių ligų, paprastai jiems pasireiškia žymiai mažiau simptomų, todėl jie yra mažiau apriboti.
Patarimai ir gudrybės
Daugelis pomėgių sodininkų prisiekia naftalinais, kad apsisaugotų nuo garbanų ligų, kurios tiesiog pakabinamos į medį pavasarį – dar neišnykstant lapams. Tačiau jie veikia tik tuo atveju, jei juose yra veikliosios medžiagos naftaleno.
