Violetinės (lot. Viola) yra vienintelė žibuoklių šeimos (lot. Violaceae) gentis, pasitaikanti ir vidutinio klimato zonose. Gentis apima apie 500 rūšių, iš kurių populiariausios yra sodo našlaitės ir raguotos žibuoklės.
Kuo skiriasi našlaitės ir žibuoklės?
Pagrindiniai skirtumai tarp našlaičių ir žibuoklių yra žiedų dydis ir forma. Sodo našlaitės turi didesnius žiedus (apie 5 cm skersmens) ir keturis į viršų nukreiptus žiedlapius, o raguotos žibuoklės turi mažesnius, subtilesnius žiedus (maks. 3,5 cm), kurių trys žiedlapiai nukreipti į viršų. Pansės dažniausiai yra dvimečiai augalai, o raguotos žibuoklės – daugiamečiai augalai.
Violetinė yra daugiametis augalas su kylančiais stiebais, dantytais lapais ir dažniausiai įvairiaspalviais žiedais, iš kurių vėliau susidaro kapsulės. Alto žiedlapiai yra valgomi. Violetinės vaistažolių knygose jau XVI amžiuje buvo minimos kaip diuretikas ar pvz. B. rekomenduojamas esant odos problemoms. Jie vaistinėse buvo siūlomi iki XX amžiaus pradžios.
Dvi altų rūšys, dažniausiai aptinkamos soduose ir kaip balkoniniai augalai, yra sodo našlaitės ir raguotos žibuoklės. Sodo našlaitės yra įvairių Viola rūšių stambiažiedės veislės, tokios kaip: B. Laukinės našlaitės (Viola tricolor), Altajaus našlaitės (Viola altaica), geltonai violetinės (Viola lutea). Esant didžiuliam veislių pasirinkimui, sprendimas nėra lengvas:
- klasikinė b alta, geltona arba violetinė,
- egzotiška vidurnakčio mėlyna, vyno raudona arba ryškiai oranžinė,
- švelniai rausvos arba mėlynos spalvos,
- dėmėtas, dryžuotas, liepsnojantis, kraštuotas, užpildytas,
- su juoda akimi viduryje arba be jos.
Sodinės našlaitės ir raguotos žibuoklės skiriasi
Labiausiai pastebimas dydžių skirtumas. Nors sodinių našlaičių skersmuo yra apie 5 cm, o našlaičių žiedai yra daug subtilesni – ne daugiau kaip 3,5 cm. Gėlės susideda iš penkių žiedlapių: našlaičių keturi žiedlapiai nukreipti į viršų ir vienas žemyn, o raguotos žibuoklės, kurių trys žiedlapiai nukreipti į viršų, o du – žemyn.
Raguotos žibuoklės dažniausiai yra daugiamečiai augalai. Sodo našlaitės dažniausiai būna kas dvejus metus ir miršta po žydėjimo. Iš anksto jie gali pasėti sėklas tinkamoje vietoje. Raguotos žibuoklės nupjaunamos ir suskirstomos po žydėjimo, kad augalai išliktų tvirti ir ilgaamžiai. Šie du altų tipai yra lengvai prižiūrimi, atsparūs šalčiui ir neatsparūs kenkėjams bei ligoms.
Patarimai ir gudrybės
Vokietijoje gamtoje aptinkama daugiau nei dvidešimt žibuoklių rūšių, įskaitant: Šunų žibuoklės, kovo žibuoklės, miško žibuoklės ir žibuoklės.
