Ne veltui mėlynasis vienuolis (Aconitum napellus) turi bendrinį pavadinimą „ožio mirtis“: juk šis augalas yra vienas nuodingiausių daugiamečių augalų visoje Europoje, kurio nuodų koncentracija šaknys ir sėklos yra aukščiausios.
Ar vienuolių sėklos yra nuodingos?
Mėlynojo vienuolių (Aconitum napellus) sėklos yra labai nuodingos, nes jose yra didelė akonitino ir kitų alkaloidų koncentracija. Apsinuodijimas gali sukelti pykinimą, jautrumą šalčiui, širdies aritmiją, mėšlungį, paralyžių ir kraujotakos nepakankamumą.
Būkite atsargūs sėdami vienuolius sode
Prieš sėjant vienuolystę, turėtumėte pagalvoti, ar augalas nekelia pavojaus jūsų sode žaidžiantiems vaikams. Kadangi vienuolių sėklos yra tamsios daiginės, sėjant jas tiesiai į lysvę, nekyla bent jau tiesioginio pavojaus sode laisvai klaidžiojantiems augintiniams. Tačiau vien tik palietus augalą gali sustingti net ir nepažeista oda. Vartojant galimi apsinuodijimo simptomai (dėl akonitino ir kitų alkaloidų bei alkaminų):
- stiprus pykinimas
- Jautrumas šalčiui
- Širdies aritmijos
- sunkūs mėšlungiai
- Paralyžius
- Kraujotakos paralyžius, sukeliantis mirtį (esant visiškai sąmoningam)
Saugiai laikykite sėklas
Kad vaikams ar naminiams gyvūnėliams nenutiktų nelaimingi atsitikimai su vienuolių sėklomis, įsigytas ir pačių nuskintas sėklas iki sėjos reikėtų laikyti ypač saugiai uždarytoje ir aiškiai pažymėtoje vietoje. Taip pat naudinga augalus nupjauti iš karto po žydėjimo, kad iš pradžių nesusiformuotų sėklos.
Patarimas
Jūs taip pat turėtumėte būti atsargūs dalindami ir persodindami vienuoliją, kad atjaunintumėte ir daugintumėte. Net nedideli šaknų kiekiai gali turėti itin toksišką poveikį, jei juos praryja naminiai gyvūnai, tokie kaip šunys ar triušiai. Todėl persodinant šaknis reikia greitai sugrąžinti į žemę ir niekada nepalikti be priežiūros.
