Šliaužiantis rūgštėjimas ir nuovargio požymiai sodo dirvoje sukelia didelių dekoratyvinių ir naudingųjų augalų augimo problemų. Su natūraliomis kalkėmis jūsų rankose yra veiksmingas dirvožemio priedas, kuris atkuria natūralų žemės balansą. Šiame vadove paaiškinama, kaip atpažinti kalkių nuosėdų trūkumą. Susipažinkite su geriausiomis kalkinėmis trąšomis su praktiniais patarimais, kaip tinkamai dozuoti savo sode.
Kaip tinkamai balinti sodą?
Norėdami sėkmingai kalkinti sodą, atkreipkite dėmesį į indikatorinius augalus dėl kalkių trūkumo, patikrinkite dirvožemio pH vertę ir pasirinkite tinkamas kalkines trąšas, tokias kaip dumblių kalkės arba dolomito kalkės. Dozuokite 150 g vienam kvadratiniam metrui kas 3 metus stabilizavimui arba 250-500 g vienam kvadratiniam metrui, kad padidintumėte pH vienu tašku.
Kalkinių nuosėdų trūkumo nustatymas – štai kaip tai veikia
Jei reguliariai stebėsite, kokie augalai įsitvirtina jūsų sode, gausite vertingos informacijos apie dirvožemio kokybę. Ankstyvosiose stadijose kalkių trūkumo indikatoriai yra samanos, kiškiai, rūgštynės, našlaitės ir lauko asiūkliai. Pažengusiose stadijose kalkių trūkumas sukelia augimo problemų daugeliui augalų, pavyzdžiui, išdžiūvusių lapų galiukų ar gelsvų lapų.
Galutinė sauga – tai pH vertės testas (15,00 € Amazon) iš sodo centro arba techninės įrangos parduotuvės. Norint gauti sveiką sodo dirvą, reikalingi šie rezultatai:
- Priemolio dirvožemis su nedideliu kiekiu smėlio: 6,5–7,0
- Smėlio dirvožemis: 6, 0
- Grynas smėlio dirvožemis: ne mažesnis kaip 5,5
Jei šių verčių nesilaikoma, turėtumėte pakalkinti savo sodą. Išimtis taikoma rododendrams, hortenzijoms, viržiams ir kitiems augalams, kurie auga tik rūgščioje dirvoje, kurios pH 5,5 ir žemesnis.
Rekomenduojamos kalkinės trąšos jūsų sodui – pasirinkimas
Jei padarėte išvadą, kad jūsų sodui reikia tręšti kalkėmis, galite rinktis iš įvairių produktų. Natūraliai tvarkomame dekoratyviniame ir darže ekologinius principus atitinka šios kalkinės trąšos:
- Dumblių kalkės, sudarytos iš 70 procentų kalcio karbonato, 20 procentų magnio karbonato ir vertingų mikroelementų
- Dolomitinės kalkės (gazuotos kalkės) su dideliu magnio kiekiu, pirmiausia tinka spygliuočiams
- Roko pudra su skirtinga veikimo trukme, priklausomai nuo uolienų š altinio
- Kalkių mergelis su 70 procentų kalkių karbonato ir 30 procentų molio, idealiai tinka lengvoms smėlio dirvoms
Seltintų kalkių ir gesintų kalkių nerekomenduojama kalkinti sode. Abu produktai yra labai ėsdinantys ir kelia pavojų sveikatai privačiuose dekoratyviniuose ir daržuose.
Tinkamas kalkių dozavimas ir įvedimas – turėtumėte į tai atkreipti dėmesį
Ypatingą dėmesį atkreipkite į kalkių dozavimą. Kuo daugiau gazuotų kalkių įvedama, tuo vertingesnis humusas suskaidomas. Per trumpą laiką jūsų augalai gaus naudos iš gausaus maistinių medžiagų tiekimo. Tačiau laikui bėgant dirvožemis išsenka. Todėl sena ūkininko taisyklė perspėja, kad kalkės daro tėvus turtingus, o sūnus vargšus. Šios rekomendacijos pasitvirtino praktiškai:
- Kas 3 metus 150 gramų kvadratiniam metrui, kad kalkių kiekis būtų stabilus
- 250–500 gramų kvadratiniam metrui, kad pH padidėtų vienu tašku
Lengvose smėlio dirvose naudokite mažesnį kalkių kiekį nei sunkiose molingose dirvose. Jei reikia didesnės nei 500 gramų kvadratiniam metrui dozės, gazuotas kalkes suleiskite dviem etapais, kas 6 mėnesius.
Patarimas
Jūsų veja yra ypač imli kalkėms po pavasario šalinimo. Kadangi iššukavote samanas ir piktžoles, mineralai be jokių apvažiavimų pasiekia tauriųjų žolių šaknis. Idealiu atveju vejos kalkėmis užtepkite barstytuvu ir tada gerai pabarstykite žalią plotą.
