Neabejotina, kad pjovimas yra esminė vejos priežiūros dalis. Tačiau mažiau žinoma, kad žalios zonos kalkinimas yra toks pat svarbus: be kalkių žolės gali neturėti naudos iš dirvožemyje esančių arba tręšiant pridedamomis maistinėmis medžiagomis.
Kodėl ir kada reikia kalkinti veją?
Vejos kalkinimas yra svarbus siekiant kompensuoti rūgščią dirvą ir pagerinti žolių aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Veją geriausia kalkinti pavasarį arba rudenį, o dirvos pH nulems, ar reikia kalkinti. Perdozavus kalkių, galima pažeisti veją.
Tik jei žinote, kodėl ir kada jūsų vejai reikia kalkių ir kaip produktas padeda, žalioji zona gali išlikti sveika ir be nepageidaujamų augimo, tokių kaip samanos, rūgštynės ir kitos piktžolės. Šiame straipsnyje pateikiame jums pagrįstus atsakymus į svarbiausius klausimus dėl optimalaus kalkių tiekimo į veją.
Koks geriausias būdas tepti kalkes?
Vejų kalkių parduotuvėse galima įsigyti miltelių arba granulių pavidalu (9,00 € Amazon). Kalkių milteliai yra b alti, labai smulkūs milteliai, kurie tiesiog pabarstomi ant vejos. Pirkdami rinkitės kuo smulkiau sum altą veislę, nes dėl didesnio paviršiaus ploto ji greičiau reaguoja su dirvožemiu. Tepimo metu dėvėkite veido kaukę, kad neįkvėptumėte smulkių dulkių. Jokiu būdu negalima barstyti kalkių miltelių pučiant vėjui ir (arba) stipriam lietui. Be to, nepatartina kalkinti karštu oru arba intensyviai šviečiant saulei, nes tai gali nudeginti velėną. Kita vertus, kalkių granulės išpurvina žymiai mažiau ir tiesiog tolygiai pasiskirsto po veją. Po kalkinimo – ypač jei tęsiasi sausra – veją reikėtų laistyti intensyviai, kad kalcio karbonatas prasiskverbtų į dirvą ir atliktų savo darbą.
Kiek kalkių turėčiau uždėti?
Kiek gramų kalkių reikia paskleisti kvadratiniam metrui (g/m2) kalkių, priklauso nuo anksčiau atliktų grunto tyrimų rezultatų. Jie yra pagrįsti dirvožemio tipu ir esama pH verte, todėl jums reikia iš tikrųjų reikalingo kiekio. Atidžiai laikykitės šių rekomendacijų, nes leistini kiekiai gali labai skirtis priklausomai nuo dirvožemio tipo. Molio dirvožemiui reikia daug daugiau kalkių nei smėlio dirvožemiui, kad būtų pasiekti tokie patys rezultatai.
Kiek reikia įberti kalkių, priklauso nuo dirvožemio pH
Kada geriausias laikas tepti kalkes?
Pavasaris, vasara, ruduo ar žiema – kuris mėnuo tinkamiausias kalkinti veją? Iš principo želdyną kalkėmis galite dengti pavasarį arba rudenį, tačiau geriausiu laiku šiam projektui laikomi vėlyvos vasaros/rudens mėnesiai rugpjūtis ir rugsėjis – juk produktas turi pakankamai laiko gana lėtam chemikalui. iki kito pavasario, dėl kurio dirvožemis neutralizuojasi. Tačiau venkite kalkinti esant dideliam karščiui ir minusinei temperatūrai, nes tai žymiai sumažins poveikį.
Koks produktas geriausiai tinka vejai kalkinti?
Yra įvairių rūšių kalkių, kurios daugiau ar mažiau tinka vejai prižiūrėti. Geriausias sprendimas yra paprastas kalcio karbonatas, kuris yra labai švelnus ir švelnus ir gali būti naudojamas beveik bet kokiam dirvožemiui. Naudojant šį produktą, perkalkinti praktiškai neįmanoma, nes jis veiksmingas tik rūgščiame dirvožemyje. Kita vertus, jei substratas yra neutralus, jis nebetirpsta taip gerai, o palaipsniui jį skaido dirvožemio organizmai. Vejos kalkes, pagamintas iš kalcio karbonato, galite atpažinti pagal cheminę formulę CaCO3, išspausdintą ant pakuotės. Labai tinka ir kokybiškos dolomito kalkės.
Mažiau tinka negesintos kalkės, kurios ne be reikalo dar vadinamos negesintomis kalkėmis. Paprastai jis naudojamas kaip skiedinio priedas ir netinka vejai prižiūrėti dėl ėsdinančio poveikio augalams. Jo naudojimą vejos kalkių mišiniuose galite atpažinti pagal cheminį simbolį CaO – jei jis atspausdintas ant pakuotės, geriau nuo jo laikytis toliau. Specialūs kalkių mišiniai, tokie kaip magnio kalkės arba vadinamosios šlako kalkės, yra naudingi tik ypatingais atvejais – pavyzdžiui, dėl to, kad jūsų vejoje jau trūksta magnio – ir šiaip tai yra pinigų švaistymas. Netgi brangiai parduodamos dumblių kalkės nesuteikia daugiau pranašumų prieš paprastą kalcio karbonatą, net jei daugelis gamintojų jį reklamuoja gėlėmis.
Kodėl reikia kalkinti veją?
Samanos vejoje rodo rūgščią dirvą, kurią galima apdoroti kalkėmis
Vejoms reikia kalkių, kai žemas dirvožemio pH turi įtakos maistinių medžiagų prieinamumui. Įvairių rūšių žolių pomėgiai pH vertės atžvilgiu skiriasi, tačiau svyruoja nuo neutralaus iki šiek tiek rūgštinio intervalo nuo 5,8 iki 7,2. Šiltuoju metų laiku vejos žolės toleruoja šiek tiek mažesnę pH vertę, o vėsiu – toleruoti šiek tiek mažesnę pH vertę Sezonas turėtų būti šiek tiek didesnis. Jei pH vertė nukrypsta per daug, ribojamas net ir gausių maistinių medžiagų pasisavinimas. Kalkės atkuria pusiausvyrą dirvožemyje, kuris yra per rūgštus, kad sugrąžintų pH iki optimalaus vejos augimo lygio.
Kada reikia šlifuoti veją?
Net jei dirvožemio pH vertė yra sveika, be kalkinimo gali prireikti kitų priemonių dirvožemiui pagerinti. Tai apima dirvožemio šlifavimą, kai sunkūs, molingi podirviai tampa puresni ir pralaidesni pridedant smėlio. Atkreipkite dėmesį, kad smėlyje taip pat yra kalkių (priklausomai nuo naudojamos rūšies ir veislės), o šlifuojant taip pat keičiasi pH vertė.
Ekskursas
Indikatoriniai augalai
Greitai pastebėsite, ar substratas jūsų vejai tampa per rūgštus: tokiu atveju žoles išstumia augalai, kurie mieliau auga rūgščioje dirvoje. Pavyzdžiui, samanų ar rūgštynių buvimas rodo, kad dirvos pH jau seniai tapo per žemas sveikai žolei augti. Kiti įspėjamieji ženklai yra padidėjęs piktžolių augimas, ligos (pasireiškiančios žolės lapų pageltimu) ir padažnėjęs kenkėjų atsiradimas. Žolinės erkės, kurios mieliau gyvena samanotose pievelėse, yra tikras ir nemalonus to ženklas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Štai kodėl kalkinimas taip pat padeda
- prieš (rūgščius) dobilus
- nuo samanų
- nuo piktžolių
- nuo žolinių erkių
- ir prieš grybus
Pirmiausia būtinai užtepkite kalkėmis, o tik tada herbicidais ir insekticidais, nes žema pH vertė taip pat sumažina šių produktų efektyvumą. Kitas rūgštaus dirvožemio požymis yra tai, kad net žolės nereaguoja į aukštos kokybės vejos trąšas su įprastu arba laukiamu sveiku ir energingu augimu.
Dobilai yra rūgščios dirvos indikatorinis augalas
Ar pirmiausia kalkinti ar patręšti?
Subalansuotas tręšimas yra tokia pat geros vejos priežiūros dalis, kaip ir kalkinimas. Apskritai ekspertai rekomenduoja neberti trąšų ir kalkių vienu metu – tik kai kuriais atvejais tai gali būti patartina. Kitu atveju, kokių veiksmų turėtumėte imtis pirmiausia, priklauso nuo įvairių veiksnių.
Iš esmės dirvožemio pH vertė lemia, ar pirmiausia bus įterptos kalkės ar trąšos. Pavyzdys: jei jo per mažai, pirmiausia reikia užpilti kalkių ir pradėti veikti, kitaip žolė negalės pasisavinti maistinių medžiagų. Todėl taip pat svarbu išsiaiškinti šį klausimą, kokią pH vertę iš tikrųjų turi substratas.
Kada pirmiausia reikia kalkinti?
Jei dirvoje daug rūgščių, pirmiausia ją reikia kalkinti ir tik po tam tikro laukimo tręšti. Kadangi rūgštingumo mažinimo procesas vyksta lėtai, tarp kalkinimo ir tręšimo turi praeiti kelios savaitės. Tačiau galite tai sutrumpinti naudodami ypač smulkiai sum altas kalkes – jos greičiau reaguoja su dirvožemiu, kad būtų galima greičiau tręšti.
Kada pirmiausia reikia tręšti?
Rekomendacija yra atvirkščiai, jei norite pasėti naują veją arba atsėti: tokiu atveju pirmiausia patręškite, o tik tada kalkinkite. Priežastis yra sėklų daigumas, nes jos gali sudygti ir išaugti į nuostabią veją tik tada, kai dirvoje yra pakankamai maistinių medžiagų. Prieš sėją paruoškite plotą, patręškite pagal rekomendacijas, pasėkite – o tada palaukite apie septynias–dešimt dienų prieš kalkinimą. Laukimo laikas būtinas, kad dirva iš trąšų pasisavintų maistines medžiagas. Kalkės savo ruožtu padidina jų efektyvumą ir užtikrina, kad sodinukų šaknys galėtų jas įsisavinti ir gauti papildomos naudos.
Kokiais atvejais galima vienu metu berti kalkes ir trąšas?
Tačiau kalkių ir trąšų įterpimas vienu metu galimas, jei dirvos pH jau neutralus ir todėl tai tik palaikomosios kalkės. Šiuo atveju kalkių užduotis yra nuolat palaikyti pH vertę, o trąšos aprūpina žoles iš karto prieinamomis maistinėmis medžiagomis. Tačiau neturėtumėte taikyti abiejų kartu, kitaip gali susidaryti netolygus pasiskirstymas. Pirmiausia ant vejos išbarstykite trąšas, o tik tada kalkes.
Fonas
Kas yra kalkės?
Kalkės yra natūralus dirvožemio gerinimo preparatas, pagamintas iš m alto kalkakmenio. Mineraluose yra kalcio karbonato ir magnio karbonato junginių, kurie skirti padidinti dirvožemio pH, kad jis taptų mažiau rūgštus ir šarminis. Nors kalkėse natūraliai yra svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip kalcis ir magnis, jos nėra tinkamas trąšų pakaitalas. Pagrindinis kalkių uždavinys – keisti dirvožemio pH ir subalansuoti nuolat svyruojantį rūgštingumą. Tokiu būdu pagerinsite augalų maistinių medžiagų prieinamumą.
Kodėl svarbūs dirvožemio tyrimai?
Tačiau neturėtumėte pasikliauti vien vizualine diagnoze. Dirvožemio tyrimas vyriausybės ar privačiame institute leidžia tiksliau išmatuoti dabartinį jūsų dirvožemio pH ir kitus veiksnius, pvz., dirvožemio tipą. Šios žinios būtinos, nes nuo to priklauso ir reikalingas kalkių kiekis bei bet koks kitas dirvožemio apdorojimas. Nereikalingas arba per didelis kalkių kiekis gali pakenkti vejai, o ne jai padėti. Jei jūsų dirvožemis yra per rūgštus, patikrinkite dar kartą kasmet, kol bus atkurta pusiausvyra. Kita vertus, įrengtą veją reikia tikrinti tik kas trejus ketverius metus.
Neudorff Tipps: Rasen kalken – oder nicht?
Kodėl dirvožemio pH nuolat kinta?
Dirvožemio pH keičiasi dėl daugelio priežasčių, įskaitant kalkes ar kitus naudojamus produktus. Pavyzdžiui, vietovėse, kuriose daug kritulių, kalcis natūraliai išplaunamas iš dirvožemio, kai lietaus vanduo teka per dirvą. Dėl kalcio praradimo sumažėja pH vertė, todėl substratas laikui bėgant tampa rūgštus. Šiuose regionuose kalkių naudojimas yra būtinas sveikai vejai. Tačiau vietovėse, kuriose iškrenta labai mažai kritulių, kalcis neišsiskiria, todėl veja gali tapti net per šarminga. Be to, vejos priežiūra taip pat sumažina dirvožemio pH vertę. Reguliarus tręšimas, tinkamas drėkinimas ir padidėjęs naudingų dirvožemio mikroorganizmų aktyvumas prisideda prie laipsniško, normalaus pH mažėjimo.
Kaip tręšimas veikia dirvožemio pH vertę?
Rūgštingoje dirvoje yra daug vandenilio ir ji tampa šarmingesnė, kuo daugiau maitinate azoto trąšomis. Dėl šios priežasties tikrai reikėtų vengti pertręšti veją, nes tai neabejotinai sukels podirvio rūgštėjimą. Daug kas nelabai padeda – vietoj to labai svarbi augalų mityba, kuri būtų pritaikyta būtent jūsų konkretiems poreikiams. Atlikę nuodugnią dirvožemio analizę, sužinosite, kokių maistinių medžiagų iš tikrųjų reikia vejai ir kokiais kiekiais.
Kodėl vejos pjovimas taip pat turi įtakos pH vertei?
Be to, reguliarus vejos pjovimas taip pat rūgština dirvą. To priežastis paprasčiausiai ta, kad šienaujant nutraukiate natūralų ciklą – ir tai, žinoma, turi įtakos platesnei aplinkai. Žolės yra šarminės ir visada turi aukštesnę pH vertę nei substratas, kuriame jos auga. Gamtoje augalai ilgainiui žūva ir suyra dirvoje, taip atkurdami pusiausvyrą. Tačiau jei pjaunate žolę, šis procesas nutrūksta ir nebus galima išlyginti žemės.
Kokios pasekmės vejai perdozavus kalkių?
Ne tik trūkumas, bet ir perdozavimas gali turėti rimtų pasekmių vejos sveikatai: kalcio karbonato perteklius dažniausiai sukelia geležies chlorozę, dėl kurios žolė galiausiai kenčia nuo geležies trūkumo. Dėl šios priežasties stiebeliai ilgainiui pagelsta arba net miršta. Be to, perteklinis kalkinimas sukelia cheminius nudegimus (ypač jei buvo naudojamos negesintos kalkės!), o dėl susilpnėjimo – padažnėja ligų (pasireiškiančių padidėjusiu grybų dauginimu) arba kenkėjų (pvz., skruzdėlių) atsiradimas.
Patarimas
Brendęs sodo kompostas taip pat padidina dirvožemio pH, todėl daugelis patyrusių sodininkų prisiekia, kad jį neutralizuotų ne kalkių, o pačių pasigamintas kompostas. Kita vertus, šunų šlapimas – kaip kartais rekomenduojama forumuose – visai nėra tinkama priemonė. Užtat šlapimas pažeidžia velėną dėl jame esančių aštrių medžiagų.
