Uogoms auginti sode tinka ne tik įprastos uogų veislės, tokios kaip braškės, avietės ar serbentai. Juk daugelis miško uogų turi ir dekoratyvius žiedus bei gausų uogų derlių.
Kokias laukinių uogų veisles galite auginti sode?
Miško uogų rūšys, kurias galima gerai auginti sode, yra gudobelės, erškėtuogės (šuninės rožės), šeivamedžio uogos, mėlynės, kadagio uogos, šermukšnio uogos, š altalankiai, slyvos ir kornelinės vyšnios. Šios uogos siūlo dekoratyvias gėles ir gausų derlių.
Šios miško uogos tinka auginti ir sode
Be agrastų, gervuogių, aviečių ir serbentų, uogoms auginti sode galima atsižvelgti ir į šias miško uogų veisles:
- Gudobelė
- Rožės (šunų rožės)
- šeivamedžio uogos
- Mėlynės
- kadagio uogos
- Šermukšniai
- Š altalankis
- Juodvarnis
- Mėlynės
- Kornelinės vyšnios
Šios uogų rūšys dažniausiai vadinamos laukinėmis uogomis, nes jos auga kaip laukiniai augalai miške arba miško pakraštyje ir nėra klasikiniai sodo augalai, kuriuos kaip kultivuojamų veislių galima rasti beveik kiekviename sode.
Laukinės uogos kaip uogienių, sulčių ir alkoholinių gėrimų pagrindas
Kai kurias miško uogas, pavyzdžiui, laukines mėlynių formas arba tamsias šeivamedžio uogas, derliaus nuėmimo metu galima mėgautis šviežiomis. Kitų rūšių miško uogas kartais galima saugiai valgyti šviežias, tačiau jos tradiciškai randamos uogienėse, daug vitaminų turinčiose sultyse arba kaip naminio vyno ir putojančio vyno gaminių bei puikių brendžių kvapioji medžiaga. Iš pastarųjų ypač reikėtų paminėti šermukšnių šnapsą, kuriam pagaminti reikia apie 100 litrų košės, kad pagamintų du litrus puikaus brendžio. Erškėtuogės, kornelinės vyšnios, spanguolės ir mėlynės idealiai tinka uogienių gamybai. Š altalankių vaisius galima perdirbti į sultis, kuriose yra ypač daug vitamino C.
Kai kurios miško uogos nėra ypač virškinamos šviežios
Nors, pavyzdžiui, šermukšnių uogos dažniausiai skinamos tik po pirmųjų šalnų dėl su tuo susijusių karčiųjų medžiagų irimo, o kadagio uogomis dėl jų sudedamųjų dalių reikėtų mėgautis atsargiai. Tačiau jie gali būti naudojami rūkomiesiems miltams gaminti arba kaip svarbi džino kvapioji medžiaga. Kalbant apie šeivamedžio uogas, daugelis sodininkų leidžia sunokti tik kai kurioms uogų uogoms, nes iš kvepiančių žiedų prieš kelis mėnesius gamina vaisinį šeivamedžio uogų putojantį vyną arba sumaišo gėles su daug cukraus vandenyje, kad pagamintų naminį gėrimų sirupą. Kalbant apie erškėtuoges, reikia atsargiai išimti iš vidaus riešutus, kurie kartais gali išprovokuoti alergines reakcijas tiek vartojant šviežiai, tiek prieš tolimesnį perdirbimą.
Patarimas
Privačiuose soduose vis dar reta kornelinė vyšnia ne tik veda itin skanius vaisius, bet ir yra svarbi ganykla bitėms dėl ankstyvo žydėjimo laikotarpio nuo vasario mėnesio.
