Lizdinis papartis (bot. Asplenium nidus) puošia namus ryškiai žaliais lapeliais, išdėstytais vešliomis rozetėmis, kurios su amžiumi tampa vis įspūdingesnės. Dekoratyvinis lapinis augalas tinka kaip nesudėtingas kambarinis ir konteinerinis augalas, kuris vasaros mėnesiais taip pat randa tinkamą vietą balkone ar terasoje. Šiame straipsnyje galite sužinoti, kaip tinkamai prižiūrėti šį gražų augalą.
Kaip optimaliai prižiūrėti lizdinį papartį?
Lizdinis papartis (Asplenium nidus) yra lengvai prižiūrimas kambarinis augalas su vešliais žaliais paparčio lapeliais. Jis teikia pirmenybę dalinai pavėsingoms vietoms, didelei drėgmei ir turėtų būti sodinamas į mažai kalkingą, pralaidų substratą. Reguliarus laistymas be užmirkimo, retkarčiais tręšimas ir persodinimas kas 2–3 metus skatina jo augimą.
Kilmė ir platinimas
Lizdinis papartis (bot. Asplenium nidus) – priešistoriniais laikais plačiai paplitusi paparčių rūšis iš dryžuotųjų paparčių šeimos (bot. Aspleniaceae). Dėl savo paprastumo ir didingo, žalio lapų kuokšto pas mus pamėgtas kambarinis ir konteinerinis augalas yra kilęs iš Azijos, Australijos ir Afrikos tropinių regionų, kur auga kaip epifitas ant medžių (bot. epiphyte) arba. uolienos (bot. litofitas).pasitaiko labai dažnai. Lizdinis papartis yra viena iš svarbiausių daugelio medžiuose gyvenančių varlių rūšių buveinių, nes varliagyviai randa jiems reikalingą drėgną ir vėsų mikroklimatą lapų piltuvuose.
Išvaizda ir augimas
Natūralioje aplinkoje epifitiškai augantis lizdinis papartis gali pasiekti nemažus dydžius ir dažnai būna nuo 90 iki 100 centimetrų aukščio net ir auginamas patalpose. Augalas išvysto tankią stiprių žalių lapų rozetę, vadinamuosius paparčio lapelius, kurie išauga iš stipraus, sumedėjusio šakniastiebio. Be lapelių, šakniastiebiai taip pat turi daugybę oro šaknų, kurios gali sudaryti tankų raizginį. Lizdiniai paparčiai iš pradžių auga stačiau, bet vis ilgesni lapai senstant šiek tiek nusvyra.
lapai
Ilgi, banguoti lizdinio paparčio lapai kyla iš piltuvėlio formos bazinės rozetės ir auga daugiau ar mažiau vertikaliai. Lizdo formos lapų piltuvas atlieka svarbią funkciją lizdo paparčiui, nes čia kaupiasi ir lietaus vanduo, ir augalų liekanos. Tai užtikrina, kad augalas būtų aprūpintas drėgme ir maistinėmis medžiagomis. Lancetiški lapai gali būti iki 120 centimetrų ilgio ir iki 30 centimetrų pločio.
Gėlės, žydėjimo laikas ir vaisiai
Kaip ir visi paparčiai, lizdinis papartis nežydi, todėl yra tik lapinis augalas. Tačiau Asplenium nidus dauginasi per sporas, kurios išsidėsčiusios grupėmis pailgose sporų lovose ilgų lapų apatinėse pusėse dešinėje ir kairėje nuo vidurinio šonkaulio.
Toksiškumas
Lizdinis papartis – kaip ir beveik visi tikri paparčiai – laikomas netoksišku. Kai kuriuose Azijos regionuose, pavyzdžiui, kalnuotuose Taivano regionuose, lapai netgi tradiciškai ruošiami kaip daržovės.
Kokia vieta tinka?
Botaniškai paparčiai – taigi ir lizdinis papartis – yra šešėliniai augalai. Tačiau tai nereiškia, kad jie gali veikti visiškai be šviesos. Natūralioje vietoje lizdinis papartis klesti saugodamas aukštus džiunglių medžius, tačiau vis tiek gauna pakankamai saulės šviesos, kad galėtų vešliai augti. Patogiausiai augalas jaučiasi daliniame pavėsyje arba šviesiame pavėsyje, tačiau reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių – tai nudegina gležnus paparčio lapelius. Vieta prie šiaurinio lango yra puiki vieta. Augalas patogiai jaučiasi ir vonios kambaryje dėl jam reikalingos didelės drėgmės. Ištisus metus palaikykite aukštą drėgmę iki 60 proc., geriausia iki 80 proc., o šiltą temperatūrą pasirūpinkite nuo 18 iki 25 laipsnių Celsijaus. Lizdinis papartis taip pat negali pakęsti skersvėjų.
Substratas
Kalbant apie tinkamą substratą, lizdai paparčiai nėra tokie reiklūs. Iš esmės augalas klesti visuose parduodamuose vazoniniuose dirvožemiuose, jei vietoj durpių jame yra humuso ir, siekiant pagerinti pralaidumą, jis maišomas su keramzito granulėmis, žvyru ar smėliu. Taip pat į puodo dugną reikėtų įpilti keramzito ar žvyro sluoksnį, kad būtų geresnis drenažas. Kadangi lizdinis papartis, kaip ir daugelis atogrąžų orchidėjų rūšių, yra epifitinė rūšis, augalą galite sodinti ir į stambią orchidėjų dirvą.
Sodinimas ir persodinimas
Kadangi lizdinis papartis auga gana lėtai ir nesukuria stiprios šaknų sistemos, tereikia kas dvejus trejus metus persodinti į naują dirvą – išimtis: laistykite augalą kalkių turinčiu vandentiekio vandeniu, tada Rekomenduojama kasmet persodinti į šviežią substratą. Kaip ir kiti epifitai, lizdinis papartis yra labai jautrus liepoms. Kita vertus, didesnis augalų vazonas reikalingas tik tuo atveju, jei smulkios šaknys jau auga iš seno indo. Naujas puodas neturi būti per didelis, užtenka vienu dydžiu didesnio už senąjį.
Sodindami ir persodindami pašalinkite kuo daugiau seno, panaudoto substrato ir naują sterilizuokite orkaitėje (30 min. 150 laipsnių Celsijaus) arba mikrobangų krosnelėje (10 min. 800), kad apsaugotumėte nuo kenkėjai ir patogenai Watt). Taip pat nenaudokite sėjamosios ir padėkite ją ant dubens, užpildyto akmenimis ir vandeniu, kad padidintumėte drėgmę.
Lizdo paparčio laistymas
Kaip tipiškas atogrąžų miško augalas, lizdinio paparčio šaknų gumulėlė visada turi būti šiek tiek drėgna, bet niekada šlapia – tam jautrus augalas visiškai nepakenčia užmirkimo. Geriau leiskite substratui šiek tiek išdžiūti, prieš vėl laistydami ar nardydami. Ypač šiltais vasaros mėnesiais lizdo paparčiui dažnai reikia daug vandens, todėl jį kartais galima įmerkti į vandens kibirą su šaknies kamuoliuku. Taip pat laistydami atkreipkite dėmesį į šias instrukcijas:
- Jei įmanoma, naudokite tik mažai kalkinį vandenį.
- Filtruotas arba gerai pasenęs vanduo iš čiaupo arba lietaus vanduo.
- Galima naudoti ir įprastą vandentiekio vandenį.
- Tačiau jį kasmet reikia persodinti į šviežią substratą.
- Priešingu atveju atsiras trūkumo simptomų.
- Visada laistykite kambario temperatūros vandeniu, niekada š altu.
Be to, visada laistykite iš apačios ir tiesiai ant substrato; jautrūs paparčio lapai neturėtų būti sudrėkinti.
Purškimas
Atogrąžų miškuose natūraliai labai didelė drėgmė. Kad papartis lizdas jaustųsi patogiai jūsų svetainėje, turėtumėte sukurti panašias sąlygas. Tam tinka paprasti metodai, ypač naudojami žiemos šildymo laikotarpiu (ir su juo susijusiu sausu patalpų oru):
- Įdėkite drėkintuvą.
- Įrengti vidaus fontaną.
- Galite lengvai tai sukurti patys.
- Pastatykite dubenėlius, užpildytus žvyru arba brangakmeniais ir vandeniu.
- Padėkite vazoną ant tokio akmeninio dubens, o ne į sodintuvą.
- Šis dubuo turi būti didesnis už puodą, kad vanduo galėtų išgaruoti.
- Tačiau lizdo paparčio šaknys niekada neturi būti vandenyje.
Daugelį atogrąžų kambarinių augalų reikia reguliariai purkšti smulkia dulksna, kad išliktų aukšta drėgmė. Tačiau turėtumėte to vengti su lizdu paparčiu, nes jautrūs lapai negali toleruoti tokio apdorojimo ir vėliau atsiras negražių rudų dėmių.
Tręškite lizdinį papartį tinkamai
Pirmaisiais metais po persodinimo arba kasmet perkėlus į šviežią substratą, lizdinio paparčio reguliariai tręšti nereikia. Tik nuo antrų metų balandžio–rugsėjo mėnesiais augalą duodate skystomis, mažomis dozėmis žaliosiomis augalų trąšomis, kurias geriausia duoti kartu su laistymo vandeniu. Visiškai pakanka vienos dozės kas dvi ar tris savaites. Antrą metų pusmetį tręšiate labai mažai kas šešias-aštuonias savaites arba visai netręšiate.
Teisingai nupjaukite lizdinį papartį
Reguliarus genėjimas lizdiniams paparčiams nėra nei būtinas, nei naudingas. Nereikėtų norėti apriboti augalo dydžio ar apimties žirklėmis, nes taip liks nelygios formos lapų piltuvas. Išdžiovintus paparčio lapelius nuimkite tik prie pat pagrindo, tačiau nereikėtų pjaustyti dar žalių lapų. Kartą nugenėti gniūžtės nebeatauga.
Dauginti lizdinį papartį
Paparčiai negali būti dauginami nei vegetatyviniu būdu, nei sėklomis. Vienintelis būdas daugintis yra per apatinėje lapų pusėje esančias sporas. Tačiau reikia daug kantrybės, nes gali užtrukti iki metų, kol palikuonys bus atpažįstami kaip lizdą sudarantys paparčiai. Ir tai veikia taip:
- Daugintis galima tik su subrendusiomis sporomis.
- Galite atpažinti, nes jie lengvai surenka dulkes.
- Nukirpkite sporinį lapą.
- Supakuokite į popierinį maišelį ir palikite kelias dienas išdžiūti.
- Per tą laiką sporos išsiskiria ir jas galima sėti.
- Sudrėkintas smėlis tinka kaip substratas.
- Lizdinis papartis yra lengvas daigininkas, todėl sporų neuždenkite substratu.
- Uždenkite vazoną stiklu arba folija.
- Padėkite jį pavėsyje ir ne žemesnėje kaip 22 laipsnių Celsijaus temperatūroje.
Neišmeskite pagrindo, jei po kelių mėnesių paviršius šiek tiek pažaliuoja. Tai ne pelėsiai, o besivystantys jauni augalai. Tačiau tokias galima atpažinti tik po kelių mėnesių. Pasodinkite juos į atskirus vazonus, kai jie pasieks maždaug trijų centimetrų aukštį.
Patarimas
Jei lizdo papartis jaučiasi patogiai savo vietoje, tikrai neturėtumėte jo judinti. Augalas gali labai jautriai reaguoti į tokį trikdymą, išdžiūvus lapams. Tačiau vazoną galite pasukti kas kelias dienas, kad augtų tolygiai.
Rūšys ir veislės
Parduotuvėse dažniausiai siūlomas tik Asplenium nidus tipas, nes jų yra tik kelios. Jie skiriasi savo lapų aukščiu ir forma, kurie dažniausiai būna daugiau ar mažiau banguoti. Ypač įdomi, pavyzdžiui, veislė 'Crissie', kurios lapų galiukai yra labai kutais ir todėl atrodo gana savotiškai.
Gana panašus į lizdinį papartį yra dryžuotasis papartis, kartais dar vadinamas lizdiniu paparčiu (bot. Asplenium antiquum), kuri išaugina storesnius ir smailesnius lapus. Ši rūšis, kilusi iš Rytų Azijos, yra glaudžiai susijusi su vietinio elnio liežuvio paparčiu (bot. Asplenium scolopendrium) ir atrodo labai panaši į jį. Šį taip pat galima auginti kaip kambarinį augalą, kaip ir perų papartį (bot. Asplenium bulbiferium).
