Alyvmedžiai Viduržemio jūros regionuose auga mažiausiai 5000 metų. Vargu ar kuris nors kitas augalas labiau už juos suformavo sausus, nevaisingus kraštovaizdžius. Alyvuogės puikiai prisitaiko prie savo aplinkos ir reikalauja įprastų sąlygų augti ir klestėti, net kaip kambarinės ar vazoninės gėlės.
Kokia dirva tinka alyvmedžiams?
Alyvmedžiams reikia smėlio, sauso ir puraus dirvožemio. Sumaišykite vieną trečdalį stambaus smėlio su dviem trečdaliais komercinės vazoninės žemės ir pridėkite akmenukų arba susmulkinto molio šukių, kad nutekėtų. Arba galite naudoti specialų citrusinį dirvožemį.
Tobulas dirvožemis alyvmedžiams
Alyvuogės geriausiai auga smėlingoje, sausoje ir purioje dirvoje. Geroje alyvuogių žemėje yra mažai maistinių medžiagų ir ji neturėtų būti per rūgšti ar per molinga. Ypač molis netinka alyvuogėms, nes kietas dirvožemis per stipriai supa šaknis ir sukelia jų mirtį. Geroje alyvuogių žemėje durpėms taip pat ne vieta, juk šis komponentas didina dirvožemio rūgštingumą.
Mišinys alyvuogių žemei
Kad alyvmedis jaustųsi patogiai, vazono žemę geriausia sumaišyti taip:
- Kaip apatinį sluoksnį, į puodą sudėkite akmenukus arba susmulkintas keramikos šukes. Tai užtikrina reikiamą drenažą.
- Dabar sumaišykite trečdalį rupaus smėlio ir du trečdalius komercinės vazoninės žemės.
- Dabar pasodinkite ten alyvmedį.
Taip pat gali būti naudojamas specialus citrusinis dirvožemis
Didelis kalkių kiekis substrate netrukdo alyvmedžiui, nes jis įpratęs prie to savo gimtojoje dirvoje. Kaip alternatyvą aprašytam mišiniui galite naudoti ir specialią citrusinę žemę, nes citrusiniams vaisiams keliami panašūs dirvožemio kokybės reikalavimai kaip ir alyvuogėms. Geras drenažas yra būtinas, nes alyvuogės negali toleruoti drėgmės ir ypač užmirkimo. Jūsų medis reaguos į per daug drėgmės numesdamas lapus.
Patarimai ir gudrybės
Atsodinkite alyvmedį vėliausiai tada, kai šaknys jau kyšo iš sodinimo duobės – tokiu atveju vazonas per mažas. Geriausia persodinti pavasarį po augimo pertraukos žiemą.
