Priklausomai nuo to, kaip veja naudojama, skiriasi tręšimo laikas ir trąšų įterpimo dažnis. Tręšti retai naudojamą veją spalį tinka priežiūros tikslais. Įprastai naudojant veją nuo pavasario iki rudens tręšiama tris ar keturis kartus. Jei išbersite per daug trąšų – ypač naudojant dirbtines trąšas – vejoje gali atsirasti nudegimų.
Kaip tręšiama veja?
Dėl oro sąlygų, atitinkamo ploto apkrovos ir bendro suvartojimo, laikui bėgant dirvožemyje nuolat mažėja maisto medžiagų. Todėl mineralų sandėlius reikia papildyti kartą ar kelis kartus per metus. Taip skatinamas sveikas vejos augimas ir nepageidaujamų piktžolių bei samanų nebuvimas.
Ar veją reikia tręšti?
Taip, nes vejos pjovimas reikalauja nuolatinio ir pakankamo maisto medžiagų tiekimo. Be to, maistinių medžiagų koncentracija dirvos substrate nuolat mažėja dėl išplovimo ir vartojimo. Klasikinėse vejose sandėlius galima užpildyti tik tręšiant išorinėmis trąšomis.
Vis dėlto reikėtųne nuolat tręšti. Nuolatinis maistinių medžiagų tiekimas gali sukelti pertręšimą. Tai pasireiškia stiebelių pageltimu. Priežastis – dėl vyraujančio disbalanso pablogėjęs šaknų vandens įsisavinimas. Todėl laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl trąšų naudojimo dažnumo, kad užtikrintumėte optimalų santykį.
Netinkamu laiku tręšiant veją gali būti padaryta nepataisoma žala. Ne tik laikas, bet ir atstumas iki paskutinio tręšimo vaidina lemiamą vaidmenį.
Maisto medžiagos, kurių reikia vejai
Kiekvienas, kuris sprendžia tręšimo temą, anksčiau ar vėliau susidurs su terminu NPK trąšos. Ši paslaptinga santrumpa reiškia jame esančių mineralų cheminius pavadinimus: azotas (N), fosfatas (P) ir kalis (K). Kad veja augtų sveikai ir stipriai, pirmiausia reikiaAzoto,Fosfato,Kalio,MagnesiumirGeležis
Azotas: Be bendro augimo, mineralas reikalingas chlorofilo susidarymui ir ląstelių struktūrai. Todėl azotas yra būtinas sodriai žaliai jūsų vejos spalvai. Nors dėl azoto trūkumo didėja piktžolių augimas, pertręšimas sukelia netolygų augimą ir sulėtėjusį augimą. Todėl labai svarbu pritaikyti optimalų kiekį.
Fosfatas: Fosfatas yra pagrindinis šaknų formavimo ir stiprinimo variklis. Maistingoji medžiaga yra nepakeičiama stabiliam stiebo pagrindui.
Kalis: Kalis pirmiausia turi įtakos pH vertei. Optimaliam maistinių medžiagų ir vandens įsisavinimui rekomenduojama vertė nuo 5,5 iki 6,5. Kalis veikia kaip rūgštis ir mažina pH. Todėl pertręšimas gali visam laikui sugadinti trapią dirvožemio pusiausvyrą, todėl tręšiant reikia būti atsargiems.
Magnesis ir geležis: Magnis ir geležis papildo maistinių medžiagų paketą sveikai vejai. Pirmoji padeda augalui peržiemoti ir pavasarį išauginti naujus augalus. Geležis savo ruožtu didina atsparumą ligoms ir kenkėjams.
Ekologinės ir mineralinės vejos trąšos
Prekyboje parduodamų trąšų asortimentas yra labai įvairus. Svarbiausias skiriamasis kriterijus yra kilmė. Organinės trąšos susideda iš natūralių komponentų, o mineraliniams produktams būdinga pramoninė gamyba.
| Trąšos | Kompozicija | Privalumai | Trūkumai | Forma | Pavyzdžiai | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Mineralas | Druskos | tiesioginis aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, tinka esant ūminiam maistinių medžiagų trūkumui | Išplovimas esant didelei drėgmei, pertręšimo pavojus, daug išteklių reikalaujanti gamyba | Granulės, skystos | Mėlynieji grūdai, kalkių amonio salietra, mineralinės skystosios trąšos | |
| Ekologiškas | daržovių ar gyvūnų liekanos | Ilgalaikis dirvožemio kokybės gerinimas, nėra pertręšimo pavojaus, dirvoje esančių mikroorganizmų mityba | Ilgesnis poveikis dėl lėto irimo, atskirose veislėse nėra visų reikalingų maistinių medžiagų | kieta, skysta | Mėšlas, mėšlas, (kompostas), ragų drožlės, mėšlas |
Priklausomai nuo vejos būklės, gali tikti vienas ar kitas variantas. Ypač esant ūmiems trūkumo simptomams, mineralinių trąšų skyrimas yra žymiai efektyvesnis dėl greito jų poveikio. Organinės trąšos dėl ilgesnės veikimo trukmės labiau tinka tręšti iš esmės sveikus plotus. Be to, žalingas pertręšimas neįmanomas naudojant natūralius variantus.
Praktikoje ypač populiarios skystos mineralinės ir mėlynųjų grūdų trąšos. Abi rūšys pasižymi didele svarbiausių maistinių medžiagų koncentracija. Todėl jos dar vadinamos visavertėmis trąšomis.
Atsižvelgiant į jau pateiktas mineralinių trąšų savybes, jas reikėtų naudoti saikingai ir paprastai tik esant defektams. Pridėjus per daug, kyla pertręšimo pavojus. Dėl to gali žūti velėna ir padidėti aplinkos tarša. Pramoninių produktų naudojimas taip pat gali turėti įtakos dirvožemio kokybei ir požeminiam vandeniui. Todėl šį tręšimo būdą naudokite tik atsargiai ir vadovaudamiesi gamintojo instrukcijomis.
Alternatyvios trąšos
Yra daug alternatyvų komercinėms trąšoms. Namų gynimo priemonės ir atliekos yra ypač dažnos. Jie dažnai yra nemokami ir lengvai gaunami. Kavos tirščiai, kompostas ir ragų drožlės žinomos tręšiant daugiamečius augalus ir daržoves.
Kavos tirščiai: Panaudoti kavos tirščiai yra įprastas atliekų produktas. Tačiau jame vis dar yra daug kalio, azoto, fosfatų ir kitų antioksidantų. Todėl jis taip pat tinkamas kaip trąša jūsų vejai. Dėl teigiamo poveikio žolei ypač efektyviai kovojama su samanomis. Du kartus per metus pakanka maždaug 50 gramų kvadratiniam metrui.
Kompostas: Galima panaudoti beveik visas pjovimo atliekas. Pridėjus komposto priedų, laikui bėgant susidaro vienalytė masė, kurią galima paskirstyti grėbliu. Kompostas yra gana netinkamas kaip trąša vejai dėl savo dirvožemį dengiančio poveikio. Taip nupjaunama velėna nuo oro, o tai blogiausiu atveju gali žūti visa teritorija.
Ragų miltai ir ragų drožlės: Ragų drožlės gaminamos pramoniniu būdu iš kanopų. Palyginti su ragų miltais, atskiri gabaliukai yra iki vieno centimetro dydžio. Kita vertus, ragų miltai yra labai smulkios konsistencijos. Dėl didelio azoto kiekio abu produktai iš principo labai tinka augalams tręšti. Tačiau vejoms tręšti pirmenybę reikėtų rinktis ragų miltus dėl jų konsistencijos. Dažniausiai stambiai susmulkinti ragų drožlių gabalėliai atsiduria ne tiesiai ant žemės, o lieka prilipę prie stiebelių. Kita vertus, miltai dėl savo puikios formos krenta pro stiebus.
Ekskursas
Mikro dobilai ir BOKU veja
Mikro dobilų ir BOKU vejos yra pripažintos alternatyvos įprastoms pievoms. Be labai tankaus augimo, mikrodobilas stebina gebėjimu kaupti azotą iš oro savo šaknyse ir nuolat jį išleisti į aplinką. Taipnebereikia kasmet tręšti plotų, veja susitvarko pati.
BOKU veją sudaro ne tik žolės, bet ir žolelės bei gėlės. Palyginti su įprastomis vejomis, šie mišiniai dažnai nėra tokie atsparūs, tačiau yra žymiai vertingesni ekologiniu požiūriu. Sėjimas su BOKU veja ypač naudingas retai naudojamose vietose. Dėl mažo augimo aukščio pakanka pjauti vieną ar du kartus per metus.
Vejos kalkių naudojimas
Vejų kalkės paprastai rekomenduojamos kaip patikrinta trąša vejai. Tačiau reikia pažymėti, kad kalkėse nėra jokių maistinių medžiagų. Taigi taine trąša tikrąja prasme.
Vis dėlto kalkių įdėjimas yra naudingas įprasto tręšimo priedas, ypač jei dirvožemio pH yra už normos ribų. Per žema pH vertė reiškia rūgštų dirvožemį. Jame dažnai yra labai mažai mikroorganizmų, o maistinių medžiagų pasisavinimas sunkiai įmanomas. Užtepus kalkes, substratas tampa šarmesnis, t.y. padidėja pH vertė.
Vejos kalkės yra įrodytas būdas reguliuoti dirvožemio pH vertę. Tačiau tas pats galioja ir čia: pertręšimas kalkėmis gali turėti didžiulių pasekmių vejai.
Reikėtų vengti vienu metu naudoti kalkių ir trąšų. Sudedamosios dalys sukuria nepageidaujamus reakcijos produktus, kurie gali pažeisti veją. Todėl kalkinkite bent keturias, geriausia aštuonias savaites iki planuojamo tręšimo. Pavasarį patartina tręšti, o rudenį kalkinti.
Prieš apdorodami veją kalkėmis, būtinai nustatykite esamą dirvožemio pH vertę. Per aukšta pH vertė taip pat apsunkina mineralų įsisavinimą, tačiau yra daug mažiau palanki nei per žema pH vertė. Naudodami Neudorff dirvožemio testą (4,00 € Amazon) galite naudoti spalvų skalę, kad nustatytumėte esamą pH vertę ir nustatytumėte reikiamą kalkių kiekį. Net ir neturint išankstinių chemijos žinių, dirvožemio analizę galima lengvai atlikti vos per kelias minutes.
Kada tręšti
Komercinei vejaigalimi nuo vieno iki keturių tręšimų per metusTręšti galima nuo pavasario iki vasaros pradžios ir vasaros iki rudens. Ankstyviausias ir vėlyviausias laikas iš esmės priklauso nuo temperatūros sąlygų. Idealiu atveju tręšimas turėtų būti atliekamas ne šalčio laikotarpiu. Paprastai tręštigalima anksčiausiai nuo kovo mėnesio ir vėliausiai iki spalio. Bent jau dieną temperatūra vis dar turėtų būti apie 15 laipsnių šilumos.
Tręšimas pavasarį (skatinkite dygimą):
Tręšimas pavasarį pirmiausia padeda suaktyvinti veją po žiemos. Todėl šiuo metu ypač rekomenduojamos azoto turinčios trąšos. Norint palaikyti pirmąjį augimo spurtą, rekomenduojame tręštinuo kovo iki gegužės Pavasarį kaip papildomą vejos priežiūrą rekomenduojama nugraibyti veją. Tačiau šiuo atveju turėtumėte palaukti iki balandžio mėn. Vėlesnis pavasarinis tręšimas turėtų būti atliekamas tik su dviejų savaičių pertrauka. Tai suteikia vejai pertraukos ir sumažina stresą.
Tręšimas vasaros pradžioje (pasiruošimas vasarai):Be to, vasaros pradžioje vėl galite tręšti azoto turinčiomis trąšomis. Nuo gegužės pabaigos iki birželio pabaigos galite optimaliai paruošti veją ateinančiai vasarai. Kalis taip pat stiprina atsparumą sausros poveikiui ir neleidžia vejai žūti net ir užsitęsus sausrai.
Tręšimas rudenį (pasirengimas žiemai):Paskutinis tręšimas rudenį pirmiausia naudojamas ruošiantis artėjančiai minusinei temperatūrai. Papildomas kalio, magnio ir fosfato vartojimas stiprina šaknis ir atsparumą šalčiui. Norint pasiekti optimalų mišinį, rekomenduojame naudoti specialias rudenines vejos trąšas. Tačiau norint užtikrinti optimalų išsiskyrimą, trąšos neturėtų būti naudojamos per vėlai. Todėl organinės trąšos mažiau rekomenduojamos tręšti rudenį. Tačiau, jei nuspręsite tręšti ekologiškai, reikėtų tręšti anksti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje. Kita vertus, greito veikimo mineralines trąšas galima tręšti iki spalio mėn.
Tręšimo dažnis
Tręšimo dažnispriklauso nuo vejos poreikio Nors intensyviai naudojami plotai naujomis maistinėmis medžiagomis turėtų būti aprūpinami iki keturių kartų per metus, mažiau naudojamiems plotams tereikia kasmet atgaiva. Tačiau norint išvengti pertręšimo, svarbu užtikrinti pakankamus intervalus, ypač tręšiant kelis kartus per metus.
Vienkartinis tręšimas:
Vienkartinis metinis tręšimas rekomenduojamas tikmažai naudojamuose plotuose. Jis skirtas palaikyti ir nuolat papildyti maistinių medžiagų atsargas. Vienkartinis tręšimas paprastai vyksta rudenį, kad veja būtų optimaliai paruošta žiemai. Idealus laikas tręšti rudens veją yra nuorugsėjo iki spalio Ilgalaikėse trąšose esantis azotas taip pat užtikrina pakankamą šio mineralo tiekimą.
Dvikartis tręšimas:
Dukart tręšiamisaikingai naudojami plotai. Tręšimo intervalai čia gerokai ilgesni, bet to visiškai pakanka dėl mažesnio panaudojimo. Tręšimas azoto turinčiomis trąšomis aktyvavimui paprastai pradedamasbalandžio mėn. Šiuo atveju papildomai tręšti vasarą konservavimui nereikia. Rudeninis tręšimas kartu su ploto paruošimu š altesnei temperatūrai vykstarugpjūtis/rugsėjis
Visų pirma vasaros mėnesiai pievose yra labai įtempti dėl karščio ir sausros. Todėl rudeninis tręšimas yra labai svarbus. Be to, veja yra pakankamai atspari žiemai tik su tinkamu veikliųjų medžiagų deriniu. Ekologinės rudens vejos trąšos Plantura pasižymi optimaliu kalio ir azoto veikliųjų medžiagų deriniu, kuris prisideda prie didelio atsparumo šalčiui. Be to, natūralūs ingredientai stimuliuoja dirvožemyje esančius mikroorganizmus. Granuliuota forma leidžia lengvai ir be dulkių paskirstyti trąšas.
Tręšimas nuo trijų iki keturių kartų:
Tręšimas veją nuo trijų iki keturių kartų rekomenduojamas tiklabai naudojamoms vietomsRekomenduojamas. Didelis stresas lemia didesnį maistinių medžiagų poreikį, kurį galima patenkinti tik nuolat tiekiant tinkamas trąšas. Praktikoje pasirodė, kad trąšų naudojimas pavasarį, vasaros pradžioje, vasarą ir rudenį yra veiksmingas. Idealiu atveju intervalas tarp atskirų dozių turėtų būti bent aštuonios savaitės. Taip išvengiama pertręšimo dėl per didelės mineralų koncentracijos, o tai savo ruožtu gali pakenkti vejai. Norint tolygiai tręšti, rekomenduojame mėnesiuskovo,birželis,rugpjūtis(tik keturiais tręšimo būdais) irSpalis
Pavasariui ir vasarai tręšti pirmiausia rekomenduojamos azoto turinčios trąšos. Šios trąšos veikia kaip augimo stimuliatoriai, ypač po žiemos. Plantura ekologiškos vejos trąšos stebina 100% ekologiškų ingredientų deriniu ir tvariu, ilgalaikiu poveikiu. Kukurūzų glitimo, kviečių glitimo, riešutų kevalų ir kalio sulfato derinys sukuria efektyvų, optimaliai vejos poreikius atitinkantį mišinį. Granulės yra labai ekonomiškos, todėl 250 kvadratinių metrų plotui užtenka 10,5 kilogramo.
Ištepkite vejos trąšų
Vejų trąšos dažniausiai naudojamos kietos formos granulių pavidalu. Dėl to atsiranda įvairios taikymo galimybės, pavyzdžiui, naudojant barstytuvą. Tai leidžia tolygiai paskirstyti nustatant fiksuotą barstymo stiprumą. Dozavimą rankomis daug sunkiau koordinuoti. Nors čia nereikia jokių papildomų priemonių, vienodas pritaikymas įmanomas tik praktikuojant. Šis variantas rekomenduojamas tik profesionalams, ypač siekiant išvengti perdozavimo ar per mažo dozavimo. Čia galite rasti aiškių patarimų, kaip įsigyti tinkamų smėliukų.
Nepriklausomai nuo naudojimo būdo, pasiskirstymas tiek išilgine, tiek skersine kryptimis pasiteisino.judant skersai vejos plotas pasiskirsto geriausiai.
Naudojant vejos purkštuvą ar purkštuvą užtikrinamas tolygus vejos drėkinimas. Tai leidžia trąšoms ištirpti ir išleisti sudedamąsias dalis.
Po tręšimo būtinai būtinas negiluslaistymas. Taip išpurenamos sausos trąšos ir palaipsniui patenka į dirvą. Tolygus drėkinimas pasiekiamas purkštuvu. Čia galite rasti naudingų patarimų, kaip naudoti automatinį laistymą. Arba, jei prognozuojamas lietus, tai taip pat tinka. Bet kokiu atveju atkreipkite dėmesį į orų prognozę. Dėl per daug vandens trąšos gali būti nuplaunamos ir nesugebėti išvystyti jų poveikio.
DUK
Kaip tręšiama veja?
Veją geriausia prižiūrėti specialiomis vejos trąšomis. Pavasarį ir vasarą pirmenybė teikiama azoto turintiems produktams, o rudenį vejai reikia mišinio, kuriame yra kalio. Norint tolygiai paskirstyti, rekomenduojame naudoti barstytuvą, kurio barstymo stiprumą galima reguliuoti individualiai. Patyrę sodininkai trąšas gali išberti ir rankomis.
Kada tręšiama veja?
Rekomenduojama tręšti iki keturių kartų per metus: pavasarį, vasaros pradžioje, vasarą ir rudenį. Praktiškai tai reiškia tręšimo laikotarpius nuo kovo iki gegužės, birželio iki liepos, rugpjūčio ir rugsėjo iki spalio.
Kaip dažnai tręšiama veja?
Priklausomai nuo poreikio, galimi iki keturių tręšimų per metus. Todėl intensyviai naudojamą veją reikia tręšti keturis kartus per metus. Rečiau naudojamiems plotams prižiūrėti reikia tik vieną kartą per metus tręšti.
Ar galima veją pertręšti?
Atskiri tręšimai, kurie yra per arti arba per aukšti, gali lemti pertręšimą. Tai pasireiškia tuo, kad veja išdžiūsta, nepaisant pakankamo vandens tiekimo. Priežastis yra dėl to atsirandantis dirvožemio substrato disbalansas, dėl kurio sutrinka drėgmės įsisavinimas iš šaknų.
Kas atsitiks, jei veja nebus tręšiama?
Dėl mažėjančio maisto medžiagų kiekio dirvožemyje įsitvirtina vis daugiau silpnai vartojančių augalų. Tai yra gerai žinomos piktžolės, kurios vis labiau stumia veją.
