Jų gėlių grožis žydėjimo metu leidžia pamiršti, kad rudeninis krokas turi tamsiąją pusę. Rudenį žydintis svogūninis augalas yra toksiškas visose dalyse. Skaitykite čia, koks yra toksiškas Colchicum autumnale kiekis.
Ar rudeninis krokusas nuodingas?
Rudeninis krokusas (Colchicum autumnale) yra labai nuodingas augalas, kurio visose dalyse yra nuodingų medžiagų, ypač alkaloido kolchicino. Mirtina dozė yra 10-20 mg, tai prilygsta maždaug 2 g svogūnų minkštimo arba 5 g sėklų. Apsinuodijus pasireiškia tokie simptomai kaip rijimo pasunkėjimas, pykinimas ir širdies sustojimas.
Nuodingas kaip arsenas – klastingas rudens kroko pavojus
Rudenį žydintys svogūniniai augalai pripildyti alkaloidų. Tai apima kolchiciną, kuris turi panašumų su arsenu. Mirtina dozė yra 10–20 mg, tai atitinka maždaug 2 g svogūnų minkštimo arba 5 g sėklų. Tai reiškia, kad rudens krokusas kelia mirtiną pavojų, ypač vaikams, naminiams gyvūnams ir ganomiems gyvūnams. Mirtinai pirmieji apsinuodijimo simptomai pasireiškia tik po kelių valandų, todėl gydymas tampa sunkesnis, nes skrandžio plovimas nebepadeda.
Tipiniai rudens krokuso apsinuodijimo simptomai
Jei atsiranda pirmieji apsinuodijimo kolchicinu simptomai, nuodai organizme jau yra kelias valandas. Todėl reikia žinoti pirmuosius požymius, kad būtų galima nedelsiant veikti, nes dabar svarbi kiekviena minutė. Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį:
- Pamažu didėjantis rijimo sunkumas
- Degimo, braižymo pojūtis burnoje ir gerklėje
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
- Krintantis kraujospūdis kartu su kūno temperatūros kritimu
Jei nukentėjusiam asmeniui nedelsiant nebus suteikta medicininė pagalba, mirtis įvyks dėl širdies sustojimo ir kvėpavimo paralyžiaus. Pacientas išgyvena šią kančią visiškai sąmoningas iki galo. Dažniausia priežastis yra lapų painiojimas su laukiniu česnaku. Vaikai taip pat deda gėles į burną. Kartais gana didelis gėlių svogūnėlis pakeičiamas į virtuvinį svogūną.
Patarimas
Jei nenorite savo sode pakęsti tokio nuodingo augalo, jo pašalinimas reikalauja daug užsispyrimo. Herbicidai retai pasiekia giliai žemėje gulinčius svogūnėlius, iš kurių ne kartą išdygsta rudeninis krokusas. Geriau kiekvieną gegužę nuolat ravėti žalius lapus, kad augalas ilgainiui išbadėtų.
