Įspūdingi kambariniai paparčiai yra populiari žalia svetainės ar šviesaus vonios kambario puošmena namuose. Tinkamai prižiūrimos rūšys, kurios dažniausiai atkeliauja iš atogrąžų, atrodo labai patraukliai ir taip pat yra labai ilgaamžės – tokį kambarinį papartį be problemų galima auginti kelis dešimtmečius. Šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kaip tinkamai prižiūrėti ir sodinti šiuos keistus augalus.
Kaip tinkamai prižiūrėti kambarinį papartį?
Kambariniai paparčiai yra ilgaamžiai, patrauklūs augalai, puikiai tinkantys gyvenamosioms patalpoms. Įsitikinkite, kad jūsų vieta yra šviesi arba iš dalies tamsesnė, didelė drėgmė ir tinkamas substratas. Reguliarus laistymas ir retkarčiais tręšimas skatina jų augimą ir sveikatą.
Kilmė ir platinimas
Paparčiai aptinkami visame pasaulyje: žinoma apie 12 000 skirtingų rūšių, kurių dauguma atkeliauja iš atogrąžų pasaulio regionų – tik apie 170 rūšių yra paplitusios visoje Europoje. Tačiau patrauklūs augalai turi vieną bendrą bruožą: su keliomis išimtimis, kaip tipiški medžių gyventojai, jie visi renkasi drėgnas ir šešėlines vietas. Paparčių augalai Žemėje buvo kilę labai ilgą laiką: seniausi radiniai datuojami devono periodu ir datuojami maždaug 400 milijonų metų senumo. Kambariniai paparčiai, kuriuos mėgstame auginti savo svetainėje ar vonioje, taip pat atsigręžia į labai ilgą istoriją. Dauguma rūšių, parduodamų auginti vazonuose, yra iš tropinių ir subtropinių atogrąžų miškų, todėl nėra atsparios.
Išvaizda ir augimas
Įvairių tipų kambarinių paparčių išvaizda labai skiriasi. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, būdingos lapų gniūžtės gali būti vos 20 centimetrų arba iki pusantro metro ilgio. Būdingas ir dauginimosi būdas: paparčiai apatinėse lapų pusėse suformuoja sporų kapsules, pro kurias praktiškai patys pasisėja. Prinokusios sporos kartais atrodo kaip smulkūs, tamsūs milteliai ant palangės. Tačiau žiedai ir sėklos nesusiformuoja, todėl jie yra grynai lapiniai augalai.
Toksiškumas
Paparčiai yra nuodingiausia pas mus gyvenanti paparčių rūšis. Kaip ir šis, kambariniai paparčiai taip pat yra nuodingi žmonėms ir gyvūnams, todėl juos reikia dėti taip, kad vaikai ir augintiniai negalėtų prieiti prie augalų. Paprastas prisilietimas nesukelia jokių simptomų, tačiau valgant žalius lapus gali atsirasti tipiškų apsinuodijimo simptomų, tokių kaip vėmimas, viduriavimas ir pykinimas. Reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kokia vieta tinka?
Kambarinis papartis patogiausiai jaučiasi šviesioje arba iš dalies pavėsyje, bet ne saulėtoje vietoje. Daugelis rūšių taip pat yra gana jautrios skersvėjams ir temperatūros svyravimams, todėl nereikėtų jų dėti prie dažnai atidaromų langų ar durų. Daugeliui kambarinių paparčių, kaip atogrąžų miškų, taip pat reikia didelės drėgmės, todėl juos geriausia laikyti šviesiame vonios kambaryje.
Substratas
Kambariniams paparčiams geriausia rinktis gerai nusausintą, purų ir humusingą substratą. Jei įmanoma, įsigykite komposto pagrindą, nes durpės yra prastas pasirinkimas dėl įvairių priežasčių – net jei šie dirvožemiai yra pigesni. Sumaišykite humusingą žemę su molio granulėmis arba keramzitu, kad pagerintumėte pralaidumą ir išvengtumėte užmirkimo nuo pat pradžių.
Sodinimas / Persodinimas
Papartį patalpoje iš karto po įsigijimo įdėkite į šviežią substratą ir didesnį vazoną – augalai dažniausiai yra per mažuose sodintuvuose, todėl jiems naudinga greitai juos perkelti. Jaunus paparčius reikia persodinti į didesnį indą kas vienerius-dvejus metus, o vyresni gauna tik šviežią substratą. Geras drenažas yra būtinas, kad drėkinimo vandens perteklius galėtų netrukdomas nutekėti.
Paparčio laistymas patalpose
Nors kambariniai paparčiai nemėgsta užmirkimo, jie negali pakęsti ir išdžiūvusio šaknų gumulėlio – todėl reikėtų kiek įmanoma vengti ir nuolat drėgno, ir išdžiūvusio substrato. Geriausia augalą laistyti, kai viršutinis vazoninės žemės sluoksnis išdžiūvo – tada lėtai ir kruopščiai. Nedelsdami išpilkite visą pasibaigusio galiojimo drėkinimo vandenį iš sėjamosios ar lėkštutės. Retkarčiais galima ir augalą nardyti, t.y. H. Šaknies kauliuką (į vazoną!) įdėkite į kibirą, pripildytą vandens, kelioms minutėms. Tada leiskite gerai nuvarvėti.
Tręškite kambarinius paparčius tinkamai
Jei kambarinis papartis kasmet sodinamas į šviežią, humusingą substratą, papildomai tręšti iš esmės nereikia. Jei taip nėra, kas 14 dienų nuo balandžio iki spalio kas 14 dienų tiekite augalą mažos dozės skystomis trąšomis žaliesiems augalams. Žiemą netręšiama.
Teisingai nupjaukite kambarinį papartį
Patalpų paparčiai yra gana nejautrūs pjovimo priemonėms ir paprastai jas labai gerai toleruoja. Kai kurios energingos rūšys gali būti kompaktiškos, tikslingai genint, o rudus ir išdžiūvusius lapelius taip pat reikia kuo greičiau pašalinti. Senesniems egzemplioriams taip pat naudinga daugiau genėti, tada išdygsta daug šviežių ūglių – augalai atjauninami, kaip vadina sodininkas.
Padauginkite kambarinius paparčius
Senesnį kambarinį papartį nesunkiai padauginsite jį padalydami. Tačiau iš sporinių lapelių taip pat galima auginti naujus augalus. Tačiau jums reikia daug kantrybės, nes gali užtrukti iki metų, kol jauni paparčiai taps atpažįstami. Ir tai veikia taip:
- Nukirpkite lapelius su prinokusiomis sporomis
- Padėkite ant popieriaus lapo ir palikite šiltoje vietoje dviem dienoms
- užpildykite negilią talpyklą auginimo substratu
- drėkinkite tai gerai
- Pabarstykite ant jo sporas
- Indą uždenkite plastikine plėvele ar pan.
- padėkite sausoje ir šiltoje vietoje
- Nuolat laikykite substratą šiek tiek drėgną
- vėdinkite kasdien, kad išvengtumėte pelėsių augimo
Maždaug po trijų mėnesių – jei pavyko – ant pagrindo paviršiaus atsiras žalsva danga. Tai ne pelėsis, o paparčio daigai. Tačiau jie bus atpažįstami tik po kelių mėnesių.
Žiemojimas
Žiemą daugumai rūšių nėra specialių priežiūros nurodymų, išskyrus drėgmę. Šildymo laikotarpiu oras yra ypač sausas, todėl prieš tai turėtumėte naudoti drėkintuvą ar kažką panašaus.
Ligos ir kenkėjai
Kalbant apie ligas ir kenkėjus, kambariniai paparčiai yra gana tvirti, jei jais tinkamai rūpinamasi. Įkyrūs lapų siurbliai, tokie kaip voratinklinės erkės, žvyniniai vabzdžiai ir amarai, dažniausiai atsiranda tik tada, kai augalas per sausas.
Patarimas
Daugelį kambarinių paparčių galima labai gerai laikyti hidroponikoje, todėl priežiūros pastangos dar labiau sumažės.
Rūšys ir veislės
Naminiai paparčiai yra dekoratyvūs ir – tinkamai prižiūrimi – ilgaamžiai kambariniai augalai. Čia pristatome gražiausius gyvenamųjų kambarių tipus ir pan.
(Kabantis) Kardo papartis
Kardo papartis buvo auginamas labai seniai: papartis, iš pradžių kilęs iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos atogrąžų regionų, jau 200 metų mėgaujasi dideliu populiarumu namuose ir sode. Tai ne viena rūšis, o gentis, kurią sudaro apie 30 skirtingų rūšių, kurios savo ruožtu priklauso kardpaparčių šeimai (bot. Nephrolepidaceae). Kambariui itin tinka puikiai žinomas stačias kardinis papartis (bot. Nephrolepis ex altata), kuris itin dekoratyviai atrodo plunksniškais, iki 150 centimetrų ilgio šviesiai žaliais lapais. Priklausomai nuo veislės, gniuželiai auga stačiai arba šiek tiek išsikišę, gali būti garbanoti, banguoti arba susisukti. Taip pat dažnas virvelinis kardinis papartis (bot. Nephrolepis cordifolia), kurio lapeliai lygesni. Abi rūšys yra ypač veiksmingos kaip įspūdingi pasjansai pakabinamuose krepšeliuose arba ant augalų kolonų.
merginplaukis papartis
Mergelplaukis papartis (bot. Adiantum raddianum) turi subtilią ir subtilią išvaizdą, prie kurio labai prisideda daugybė šviežių žalių ir labai smulkių lapelių ant plonų, blizgančių ir juodai rudų lapkočių. Plunksnos lapeliai, kurie iš pradžių auga stačiai, o vėliau išsikiša, gali būti iki 50 centimetrų ilgio ir leisti vandeniui tiesiog nuslinkti. Maidenhair paparčių galima rasti visame pasaulyje, kai kurios rūšys yra namuose net Alpėse. Tačiau visos veislės, auginamos kaip kambariniai paparčiai, yra atogrąžų kilmės, todėl nėra atsparios. Šis augalas patogiausiai jaučiasi šviesiame vonios kambaryje dėl didelės drėgmės.
staghorn papartis
Keistokai atrodantis stagarinis papartis (bot. Platycerium) pateisina savo pavadinimą: iki vieno metro ilgio žali lapai bėgant metams išsišakoja kaip elnio ragai. Sporų kapsulės apatinėse pusėse sudaro dideles, tamsiai rudas ir ryškias sritis, būdingas rūšiai. Taip pat stagarpaparčiui išsivysto vadinamieji mantijos lapai, kurie paruduoja ir po kurio laiko miršta. Stagraginis papartis yra namuose beveik visuose pasaulio atogrąžų miškuose, kur auga epifitiškai (t.y. bekočiai) ant džiunglių milžinų kamienų ar šakų šakių. Svetainėje patrauklus augalas ypač efektyviai pakabinamas krepšeliuose, o dėl vaško lapų paviršiaus taip pat patogiai jaučiasi sausame patalpų ore. Jie apsaugo augalą nuo išdžiūvimo. Dėl šios priežasties stagarpaparčio nereikėtų purkšti kaip kitų kambarinių paparčių. Verčiau kartą per savaitę panardinkite į drungną vandenį maždaug ketvirčiui valandos.
Button Papartis
Iš pirmo žvilgsnio saginis papartis (bot. Pellaea rotundifolia), dar žinomas kaip kailinis papartis, visai nepanašus į papartį: kur galima tikėtis gležnų lapų, rūšis, kuri priklauso kailinių paparčių šeima (bot. Sinopteridaceae), turi storus, odinius ir blizgančius lapelius. Šaudydami jie yra rausvos spalvos ir yra ant tamsių ir šliaužiančių lapų, kurių ilgis yra tik iki 20 centimetrų. Saginis papartis nuo kitų kambarinių paparčių skiriasi ir kitomis savybėmis: jam reikia palyginti šviesios vietos, mažai laistyti ir yra gana nejautrus sausam patalpų orui ir įprastam vandeniui iš čiaupo.
Lizdinis papartis
Elegantiškas lizdinis papartis (bot. (Aspenium nidus) turi iki 100 centimetrų ilgio ir 15 centimetrų pločio lapų gniužulus, kurie visi išauga iš centrinio augalijos taško ir sudaro piltuvo pavidalo rozetę viduryje - "lizdą". Blizgantys lapai yra nedalyti ir dažniausiai dekoratyviai banguoti. Tačiau lizdinio paparčio pranašumas slypi ne tik gražioje išvaizdoje, bet ir tame, kad jis gali atlaikyti labai mažai šviesos. Todėl augalas taip pat tinka tamsiose vietose, tačiau ištisus metus reikia šiltos vietos, kurioje temperatūra ne žemesnė kaip 18 laipsnių Celsijaus ir didelė drėgmė. Be to, lizdo papartis turi didelį vandens poreikį, todėl jį reikia ne tik reguliariai, bet ir retkarčiais laistyti. Norėdami tai padaryti, naudokite mažai kalkių vandenį, pvz., lietaus vandenį arba filtruotą vandenį iš čiaupo.
