Nebegalima pakeisti fakto, kad klaidinantis liaudiškas terminas „pelargoniumas“tapo įprastas pelargonijai. Ne mažiau kaip šis klaidingas pavadinimas yra jo svarba sodininkystėje, ypač balkonų dėžių kultūroje. Sveikiname pelargoniją!
Kilmė
Pagrindas plačiai paplitusiam, nors ir gana gerai žinomam, klaidingam „pelargoniumo“pavadinimui vietoj sistemingai teisingo „pelargoniumo“buvo padėtas, kai jis buvo įvežtas į Europą apie 1700 m. Nuo to laiko neteisingas, nors ir ne visai nepagrįstas, klaidingas įvardijimas tiesiog tapo įprastas – tipiškas lingvistinio impulso reiškinys, atsparus bet kokiems bandymams taisyti. Pavadinimas nėra visiškai nepagrįstas, nes pelargoniumas natūraliai priklauso gervių šeimai – botaniškai geraniaceae. Visai kaip tikros pelargonijos, t.y. gervės.
Pelargonija buvo įvežta iš Pietų Afrikos – čia taip pat sutelkta pagrindinė jo paplitimo sritis. Apie 250 laukinių rūšių klesti, ypač piečiausiame Kyšulio regione, bet ir iki Namibijos. Tačiau kai kurie auga ir tropiniuose, šiauriniuose Afrikos regionuose, tokiuose kaip Tanzanija, Kenija ar Zimbabvė. Nedidelė grupė taip pat yra gimtoji Artimuosiuose Rytuose nuo Turkijos iki Irako ir Irano.
Todėl negalima aiškiai apibrėžti jų pirminės buveinės pobūdžio – pelargonijos prisitaiko prie skirtingų buveinių, priklausomai nuo rūšies. Tačiau rūšys, kurias auginame kaip sodo augalus, daugiausia kilę iš pietų Pietų Afrikos, kur vyrauja pusiau drėgnas jūrinis klimatas su metų laikais. Todėl mūsų platumose juos galima gana nesunkiai auginti. Tačiau žiemos pirminėje buveinėje yra daug švelnesnės nei pas mus, todėl čia negalimas ilgalaikis auginimas lauke.
Pelargonijos kilmė trumpai:
- Mūsų sodo kultūrai svarbios rūšys yra kilusios iš pietų Pietų Afrikos
- Todėl yra pritaikyti pusiau drėgnam, jūriniam, sezoniniam klimatui
- Mes sutariame gerai, bet žiemos čia per š altos
Augimas
Pelargonijos dažniausiai auga kaip daugiamečiai augalai, tačiau yra ir vienmečių, ir tų, kurių įprotis tikrai krūmas. Taip pat yra sultingų rūšių. Tačiau dažniausiai auginamos rūšys yra daugiamečiai augalai. Visų pirma skiriamos kabantys, stovinčios pelargonijos ir kvapiosios pelargonijos. Pastarieji pasižymi ypač stipriu, stačiais, pusiau krūmo formos augimu ir vešliais žiedais. Tačiau kabantys pelargonijos taip pat auga krūmais ir turi stiprius ūglius. Pelargonijos paprastai pasiekia maždaug 30–40 cm aukštį ir senstant šiek tiek sumedėja iš apačios.
Raktinių žodžių augimo charakteristikos:
- Čia auginamos pelargonijos dažniausiai yra daugiamečiai augalai
- Krūmas, stiprus augimas, stačias ir pusiau krūminis arba išsikišęs, priklausomai nuo rūšies
- Augimo aukštis apie 30–40 cm
- Nežymus sumedėjimas senatvėje
lapai
Pelargonijų lapkočiai paprastai turi skilteles ir išsidėstę pakaitomis apatinėse ūglių dalyse, o viršutinėse – priešingai. Kai kurių veislių lapija gražiai raštuota.
Gėlės
Biologiškai zigomorfinė žiedų struktūra rodo sistemingą skirtumą nuo visų kitų gervių augalų. Žiedai dažniausiai būna skėtinėmis grupėmis galuose arba ūglių pažastyse. Kai kurios veislės iš tikrųjų sudaro sferines gėlių grupes. Atskiros gėlės yra penkiolika kartų ir paprastai turi plačią atvirą gėlių plokštelę; kai kurios veislės atrodo šiek tiek subtilesnės su siauresniais, pailgesniais žiedlapiais.
Gėlių savybės trumpai:
- Galinis arba pažastinis, dažniausiai skėtinėse grupėse
- Zigomorfinė struktūra, penkiolika
- Dažnai plačios, atviros gėlių lėkštės, priklausomai nuo veislės, ir subtilesnės
Spalvos
Pelargonijos jau seniai yra vieni populiariausių sodo ir balkono augalų, jų yra begalė veislių – spalvų pasirinkimo čia jokiu būdu netrūksta. Žinoma, raudonos veislės atrodo ypač klasikinės, tačiau spalvų paletę sudaro ir b alta nuo rožinės iki violetinės spalvos. Dabar dažnai siūlomos meniškos dvispalvės veislės su patraukliais dryžuotais arba dėmėtais mėlynai b altais arba rausvai rožinės spalvos raštais.skaityti daugiau
Kada žydi?
Pelargonijos nuo seno buvo vertinamos ne tik dėl sodrus, spalvingas ir toli nuvažiuojamo spindesio. Gėlės taip pat yra malonaus patvarumo ir visą vasarą puošia balkoną ir terasą savo kaimišku, kaimišku žavesiu. Žydėjimo laikotarpis dažnai trunka nuo gegužės iki rugsėjo. Norėdami užtikrinti gyvybiškai svarbų augimą ir išpuoselėtą gėlių išvaizdą, turėtumėte reguliariai valyti negyvus medynus.skaityti daugiau
Kokia vieta tinka?
Pelargonijas galima auginti ir saulėtoje, ir dalinai pavėsingoje vietoje. Kuo daugiau saulės jie gaus, tuo vešlesni bus jų žiedai. Kadangi ūglio struktūra yra šiek tiek trapi, neturėtumėte jo laikyti stipriu vėju. Ypač stambiažiedes veisles gali pakenkti ir stiprus lietus ar kruša vasaros perkūnijos metu. Vieta, apsaugota nuo kritulių, nėra bloga idėja.
Prisiminti:
- Vieta gali būti saulėta arba dalinai pavėsinga
- Daugiau gėlių produkcijos su daugiau saulės
- Ne per stiprus vėjas, tam tikra apsauga nuo stiprių kritulių
skaityti daugiau
Kokios dirvos reikia augalui?
Pelargonijoms reikalinga gana daug maistinių medžiagų, puri ir pralaidi sodinamoji žemė. Ne be reikalo specializuoti pardavėjai siūlo specialią pelargonijų žemę. Tai jau gerai iš anksto tręšta, turi geras, tolygiai sugeriančias vandenį ir erdvią struktūrą.
Žinoma, pelargonijų dirvožemio prekyba taip pat yra verslas – minėtas savybes taip pat galima pasiekti naudojant tinkamus atskirus ingredientus. Patyręs sodininkas pomėgis bet kokiu atveju maišo savo žemę. Pelargonija taip pat gerai auga universalioje vazoninėje dirvoje, kurioje nuolat aprūpinate maistines medžiagas geru kompostu ir ragų drožlėmis bei purenantį smėlį drenažui.
Žemės pretenzijos trumpai:
- Maistinių medžiagų turtingas, birus ir pralaidus
- Jei norite, kad būtų paprasta: pelargonijų žemė
- Bet daug žada ir nuosavi mišiniai su universalia vazonų žeme, kompostu, ragų drožlėmis ir smėliu
Koks geriausias laikas sodinti?
Kadangi pelargonijos nepakenčia šalnų, auginti lauke galima tik po paskutinių šalnų. Paprastai tai reiškia po Ledo šventųjų gegužės mėn. Tačiau žiemai baigiantis patartina pirkti jaunus augalus ir auginti balkono dėžėje šviesioje, vėsioje vietoje. Padėkite apie 5 jaunus augalus į šviežią, ekologiškai ilgai tręštą dirvą į didelį maždaug vieno metro ilgio balkono dėžutę ir auginkite juos tolygiai laistydami iki gegužės vidurio.skaityti daugiau
Balkonas
Pelargonijos yra kaimiško langų ir balkonų dekoravimo pavyzdys. Tiesą sakant, vieta šalia namo taip pat idealiai tinka saulės gerbėjams, kurie yra šiek tiek jautrūs oro sąlygoms. Be to, gili balkono dėžė su pakankamomis drenažo angomis taip pat labai tinka kaip sodintuvas. Čia pelargonijos turi pakankamai vietos maistinių medžiagų turtingam sodinimo paviršiui. Kabantis ant balkono turėklų, jei balkono dėžės grindyse yra pakankamai drenažo angų, taip pat neleidžia užmirkti, ko pelargonijos visiškai nepakenčia.
Siekiant skatinti didelę gėlių gausą ir norimą augimą, be abejo, geriausias yra balkonas, nukreiptas į pietus ir daug saulės.skaityti daugiau
Persodinimas
Pelargonijas galima žiemoti patalpose – bet kadangi jos yra sunkios lesyklėlės, kiekvieną pavasarį reikėtų sodinti į šviežią substratą. Tačiau didesnės nei standartinės balkono dėžės sėjamosios dažniausiai nėra būtinos dėl paprastai riboto augimo dydžio. Dar svarbiau yra tai, kad naujas substratas aprūpintų šviežias maistines medžiagas ir, žinoma, efektyvų drenažą smėlio pavidalu.skaityti daugiau
Geranijų laistymas
Apskritai pelargonijoms reikia daug vandens, tačiau jos taip pat labai jautrios užmirkimui. Todėl svarbu reguliariai ir gausiai laistyti, tačiau sodinant užtikrinti veiksmingą drenažą ir gerą drenažą. Visada atidžiai stebėkite savo pelargonijas balkono dėžėje ir reguliariai naudokite laistytuvą, ypač karštu, saulėtu vasaros periodu. Dirvožemis visada turi būti šiek tiek drėgnas, bet pelargonijos gali toleruoti ir trumpesnį sausumą.
Tinkamai patręškite pelargonijas
Be nuolatinio organinių trąšų tiekimo vazoninėje dirvoje, maistinių medžiagų reikalaujančias pelargonijas reikėtų reguliariai tręšti pagrindine vegetacijos faze – bent jau jei vertinate gražius, vešlius žiedus. Žinoma, pelargonijos išgyvena be trąšų, bet tada jos užaugina daug mažiau žiedų ir daugiau lapijos.
Tręšti reikėtų praėjus 2–3 savaitėms po pasodinimo. Žydintiems augalams geriausia naudoti skystas trąšas. Taip pat yra specialių pelargonijų trąšų. Įpilkite šiek tiek į drėkinimo vandenį kartą per savaitę arba kartą per 2–3 savaites, priklausomai nuo to, kaip vystosi žiedai.skaityti daugiau
Teisingai nupjaukite pelargonijas
Jokių oficialių genėjimo priemonių nereikia augimo fazėje vasarą. Tačiau reguliariai valyti būtina. Nudžiūvusius žiedynus visada reikia greitai pašalinti, kad galėtų augti nauji. Lapai taip pat gali vis labiau išdžiūti ir sudaryti daug rusvos spalvos medžiagos, o tai kenkia gerai prižiūrimai išvaizdai. Taip pat tokią medžiagą galite tiesiog išsirinkti ranka.
Tačiau prieš žiemojant būtina skubiai genėti. Liko per daug augalinės medžiagos žiemos miego metu iš augalo reikia per daug energijos, o tai gali netgi sukelti jo mirtį. Taigi kruopščiai juos nukirpkite.
Norėdami tai padaryti, išimkite jį iš dėžutės ir nukratykite dirvą. Tada aštriomis žirklėmis nupjaukite visus ūglius iki maždaug 10 cm, kad kiekviename liktų bent dvi akys. Jei įmanoma, pašalinkite visus lapus, kad neliktų augalinės medžiagos, kurią reikia bereikalingai prižiūrėti ir kuri yra jautri ligoms – net jei vėliau atrodo, kad skeletą primenanti išvaizda šiek tiek liūdna.
Jei prieš žiemojimą padarysite ne tokį radikalų pagrindinį pjūvį, pavasarį persodindami pelargonijas turėtumėte šiek tiek nupjauti. Čia reikia pašalinti tik sausus ūglių galus, kad būtų skatinamas gyvybiškai svarbus augimas.skaityti daugiau
Šerkšnas
Pelargonijos nėra atsparios šalčiui. Jų tėvynėje – Pietų Afrikos Kyšulio regione – švelnus, Viduržemio jūrą primenantis klimatas su žiemomis be šalčio. Štai kodėl jie neišgyvena mūsų žiemos lauke. Tačiau žiemos mėnesiais jiems reikia vėsios temperatūros.skaityti daugiau
Žiemojimas
Pelargonijas galima lengvai peržiemoti. Norėdami tai padaryti, rudenį prieš pirmąsias šalnas išimkite juos iš vasarinių sodintuvų ir kruopščiai genėdami paruoškite žiemai: sutrumpinkite visus ūglius, išskyrus dvi akis, ir, jei įmanoma, pašalinkite visus lapus. Tai reiškia, kad esant prastam apšvietimui, vėsiu laikotarpiu augalą reikia mažiau prižiūrėti ir jis yra mažiau jautrus ligoms ir kenkėjams.
Taip paruoštus augalus sudėkite į vazonus su smėlinga žeme žiemoti ir padėkite į šviesią, vėsią vietą. Ideali aplinkos temperatūra yra apie 5-10°C. Palankios vietos – šviesi lango sėdynė nešildomoje laiptinėje, š altas namas ar palėpė su stoglangiu.
Prisiminti:
- Žiemoti galima be problemų, laikantis tinkamų pasiruošimo priemonių
- Reikia kruopštaus genėjimo – sutrumpinkite visus ūglius iki maždaug 10 cm ilgio
- Pašalinti lapų medžiagą
- Padėkite į smėlėtą dirvą ir padėkite į šviesią ir vėsią vietą (5-10°C)
skaityti daugiau
Dauginti pelargonijas
Pelagroniumus geriausia dauginti auginiais. Sėklų auginimas taip pat įmanomas, tačiau labai sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas, todėl nerekomenduojama.
Geriausia auginius dauginti ankstyvą pavasarį arba vasaros viduryje. Iš motininio augalo nupjaukite jauną, sveiką ūglį. Tam turėtumėte naudoti aštrias, švarias žirkles, nes sąsaja yra šiek tiek jautri puvimui. Apatiniai lapai ir visi šoniniai ūgliai pašalinami. Tada įdėkite auginį į vazoninę žemę ir atsargiai laistykite.
Auginimo konteineris turi būti ne itin šviesus, bet santykinai šiltas. Augimo tikimybė yra didžiausia švelniai pavėsingame šiltnamyje 20°C temperatūroje. Auginius taip pat galite auginti po folija, bet retkarčiais atidarykite foliją, kad išsivėdintumėte. Reguliarus drėkinimas savaime suprantamas.skaityti daugiau
Pjoviniai
Žr. skyrių Dauginimas.skaityti daugiau
Ligos
Ligų tema, deja, yra gana svarbi pelargonijų atžvilgiu. Jie gana jautrūs infekcinėms bakterinėms ar virusinėms ligoms, kai kurios net pavadintos jų vardais, pavyzdžiui, pelargonijų rūdys – dažniausia pelargonijų liga.
geranijos rūdys
Dėl šios grybelinės infekcijos pelargonijų lapai tampa gelsvi arba rusvi. Taip pat gali atsirasti rudų dėmių ir pustulių. Jei nustatote ligą, turėtumėte kuo greičiau pašalinti visas sergančias augalo dalis, nes infekcijos rizika yra labai didelė. Tuomet saugiausias pasirinkimas yra fungicidas. Ligą sukelia šlapi lapai – todėl rekomenduojama nuo lietaus apsaugota vieta.
Pythium grybas
Tai dirvožemio grybelis, dėl kurio augalas nuvysta ir sulėtina augimą. Jo atsiradimo priežastis yra užmirkimas. Turite nedelsiant pašalinti sergančias augalo dalis ir pakeisti substratą. Fungicido naudojimas taip pat turi prasmę.
Kamštienos dėmės
Kamštienos dėmės iš tikrųjų nėra liga, o audinių randai apatinėse lapų pusėse, atsirandantys, kai yra per daug vandens, per žema temperatūra ar per mažai šviesos. Tačiau kamštienos dėmės pelargonijai nepavojingos, tik gadina estetiką. Taigi dėmėtus lapus reikia pašalinti tik tuo atveju, jei jie jus vargina.
Visų šių ligų galite apsisaugoti turėdami saulėtą, erdvią vietą ir gerą drenažą.
Kenkėjai gana dažnai puola ir pelargonijas, ypač strisus, amarus ar voratinklines erkesskaityti daugiau
Ar pelargonija yra nuodinga?
Pelargoniumas mums, žmonėms, yra nekenksmingas. Kvapiųjų pelargonijų žiedai yra net valgomi ir yra aromatinių kulinarinių gėrybių, tokių kaip likeris ar gėlių sviestas, pagrindas.
Tačiau pelargonijų sultyse yra medžiagų, kurios gali sudirginti žmonių odą ir netgi gali būti labai pavojingos mažiems gyvūnams. Smulkius graužikus, tokius kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar žiurkėnai, reikia laikyti kuo toliau nuo pelargonijų.skaityti daugiau
Veislės
Kabantys ir stovinčios pelargonijos yra ypač svarbios mūsų vietinei sodo kultūrai. Kvapiosios pelargonijos taip pat populiarios, tačiau daugiausia laikomos dėl jų lapuose esančių kvapnių, eterinių aliejų, iš kurių galima pasigaminti gardžių skanėstų. Bendra veislių įvairovė yra didžiulė. Čia yra pasirinkimas.
Kabantys pelargonijos
Ši rūšis botaniškai vadinama Pelargonium peltatum ir yra absoliuti balkonų dėžės sodinimo klasika. Tokios veislės kaip Tirolio kabantys pelargonijos, kurios yra ryškių, klasikinių spalvų, tokių kaip raudona arba b alta, yra labai populiarios, nes yra tvirtos ir patrauklios. Jų ūglių ilgis siekia apie 1,50 m – taip susidaro gražios kaskados su vešliais, kuokštuotais, skėtiniais žiedynais. Jie pasirodo gegužę ir gali trukti iki spalio mėn.
Labai gležnus, erdvius žiedynus rodo kabančios pelargonijų veislės, tokios kaip „White Glacier“. Jie taip pat ilgai žydi nuo gegužės iki spalio. Tačiau jų ūseliai nėra tokie ilgi kaip Tirolio kabančių pelargonijų, tik apie 70 cm.
Taip pat yra keletas pusiau dvigubų arba visiškai dvigubų veislių, kurių žiedai atrodo kaip rožiniai. Paprastai jie auga šiek tiek kompaktiškiau ir yra šiek tiek jautrūs lietui dėl puošnių gėlių.
Stovinčios pelargonijos
Ši rūšis, botaniškai Pelargonium hortorum, auga vertikaliai su stipriais ūgliais. Veislių žiedai dažnai būna labai spalvingi nuo b altos iki rožinės arba oranžinės spalvos ir užauga iki maždaug 40 cm aukščio.
Xtreme rožių veislė yra labai klasikinė su dideliais, giliai rausvais žiedais, kurie per vidurį nusidažo rausva spalva ir išsidėstę laisvomis grupėmis.
Tarp stovinčių pelargonijų yra ir dvigubų žiedų veislių – pavyzdžiui, „Obelžiedis“džiugina daugybe mažų, į rožę panašių žalsvai b altų žiedų su rausvu išore, kurie išsidėsto tankiais, rutuliniais žiedais. kaip klasteriai. Ši veislė taip pat nuolat žydi nuo gegužės iki spalio, tačiau ją reikia daug valyti.
kvapiosios pelargonijos
Jei mėgstate patys gamintis kulinarinius skanėstus, su kvapiosiomis pelargonijomis galite nuveikti daug – pasigaminti likerių, paruošti gėlių sviesto ar pagardinti vasaros dušus. Tačiau galite pasilikti ir kvepiančias pelargonijas, kad sukurtumėte malonų aplinkos kvapą vasaros sode. Dar vienas praktinis privalumas: jų eteriniai aliejai apsaugo nuo uodų ir kenkėjų, todėl naudingi mums ir kaimyniniams sodo augalams.
Kvapiųjų pelargonijų įvairovė yra neišmatuojama. Rasite nesuskaičiuojamų kvapų variantų, tad galėsite rinktis pagal savo skonį. Gėlės vaidina antraeilį vaidmenį visose kvapniose pelargonijose.
Jei turite silpnybę citrusiniams kvapams, tinka tokios veislės kaip citrina kvepiantis „Lemon Fizz“, apelsinais kvepiantis „Prince of Orange“ar smulkiai kartaus greipfrutą primenantis „Toronto“.
Kitos vaisinio kvapo veislės yra abrikosus primenanti „Madame Nonin“arba šviežia, obuolius primenanti „Apple Mint“.
Mėtų gaiviai kvepiančios veislės, tokios kaip „Felty Radens“su mentolio, balzamiko akcentu arba – visiems „After Eight“gerbėjams „Chocolate Peppermint“su šokoladiniu poskoniu. „Kokosas“primena kažką egzotiško ir pietietiško.
Tokios veislės kaip „Attar of Roses“arba „Rosemarie“skleidžia rožinį, elegantiškai gėlių kvapą.
