Pavadinimas „Sedula“(Cornus) arba raguodegis – augalų gentis, plačiai paplitusi šiauriniame pasaulio pusrutulyje ir turinti apie 55 skirtingas rūšis. Tai krūmai arba maži medžiai, kai kurie iš jų – be kita ko. Kornelinė vyšnia (Cornus mas) ir raudonoji sedula (Cornus sanguinea) – taip pat mūsų gimtinė. Dauguma rūšių yra šiek tiek nuodingos ir žmonėms, ir gyvūnams, tačiau kai kuriais atvejais iš vaisių galima virti uogienę ar vaisių sultis.
Ar sedula augalai yra nuodingi?
Dauguma sedulų rūšių yra silpnai nuodingos, jų lapuose, žievėje ir šaknyse yra daugiausia toksinų. Patekus ant odos, jautrūs žmonės gali sudirginti, vaisių vartojimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą ir vėmimą.
Lapai, žievė ir šaknys ypač turi toksinų
Įvairių sedulų rūšių toksiškumas labai skiriasi, nors dauguma jų yra tik šiek tiek nuodingi, todėl gali sukelti tik nedidelius apsinuodijimo simptomus, jei išeina blogiausia. Jautrūs žmonės ir vaikai gali sudirginti ar išberti odą, kai liečiasi su įvairiomis augalo dalimis, nes toksinai daugiausia kaupiasi lapuose, žievėje ir šaknyse. Atsitiktinis šių dalių suvartojimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą ir vėmimą. Mažiems naminiams gyvūnėliams, tokiems kaip triušiai, jūrų kiaulytės ar katės, kuriems dauguma sedula gali turėti mirtinų pasekmių, gresia daug didesnis pavojus.
Kai kurių sedula rūšių vaisiai yra valgomi
Paprastai sedula vaisiai yra jei ne nuodingi (tik kai kurių rūšių), tai bent jau nevalgomi žali. Jų skonis labai rūgštus, todėl tikriausiai nevalgomas dideliais kiekiais. Tik paukščiams ir laukiniams gyvūnams kaulavaisiai yra labai skanūs, todėl sedula yra svarbus šių gyvūnų rūšių maisto š altinis. Raudonosios sedulos ir kornelinės vyšnios vaisius žmonės taip pat gali valgyti termiškai apdorotus (t. y. perdirbtus į uogienę ar vaisių sultis). Juose yra daug vitamino C.
Patarimas
Į avietes panašūs japoninio sedula (Cornus kousa) arba kininio sedula (Cornus kousa var. chinensis) vaisiai taip pat yra valgomi – virti.
