Fantastiška gėlių pieva: kurkite, rūpinkitės ir mėgaukitės

Turinys:

Fantastiška gėlių pieva: kurkite, rūpinkitės ir mėgaukitės
Fantastiška gėlių pieva: kurkite, rūpinkitės ir mėgaukitės
Anonim

Yra daugybė priežasčių sukurti gražią gėlių pievą su daugybe spalvingų gėlių ir žolelių. Ją ne tik daug lengviau prižiūrėti nei (anglišką) veją, bet ir savotišką natūralų biotopą dėl rūšių įvairovės. Skurdžios pievos ypač svarbios retų drugelių rūšių išlikimui, jos taip pat yra maisto š altinis bitėms ir kamanėms. Kita vertus, riebios pievos geriau tinka naudoti žemės ūkyje, pavyzdžiui, galvijų ganykloje arba šienauti.

Kurti ir prižiūrėti gėlių pievas
Kurti ir prižiūrėti gėlių pievas

Kaip sukurti gėlių pievą ir tinkamai ją prižiūrėti?

Norint sukurti ir prižiūrėti gėlių pievą, pirmiausia reikėtų nustatyti dirvožemio tipą ir pagal tai sukurti liesą ar turtingą pievą. Skurdžios pievos gali būti netręšiamos, riebios – reguliariai. Abiejų tipų pievose reikia reguliariai pjauti ir daug saulės spindulių.

Įvairių tipų pievos

Jei norite sukurti pievą, neužtenka tiesiog nusipirkti maišelį pievų gėlių sėklų, jas išbarstyti ir tikėtis, kad jos sudygs – ne visos pievos yra vienodos, nes skirtingos dirvožemio sąlygos užtikrina, kad tam tikros jame ypač gerai auga augalai. Štai kodėl prieš sėją pirmiausia turėtumėte atlikti dirvožemio analizę, kad išsiaiškintumėte, kokio tipo pieva tinka numatytam žemės plotui. Be to, pievos tipas taip pat priklauso nuo to, kaip norite ją naudoti. Neturtinga ar sausa pieva vargu ar gali būti naudojama žemdirbystei, o riebios pievos dėl didelio maistinių medžiagų kiekio ypač tinka galvijų ganykloms ir šienavimui. Užpelkėjusios pievos dažniausiai gali būti naudojamos tik šienauti, o arklių pievose, nors ir skurdžiose, vis tiek turi būti daug struktūriškai turtingų žolių. Tačiau šiame straipsnyje kalbėsime tik apie dvi gėlių pievos formas, kurias dažniau ar rečiau galima rasti aukštyn ir žemyn šalyje.

Kaip sukurti skurdžią pievą

Skurdžios pievos dažniausiai klesti smėlėtose ar kalkingose vietose, t.y. H. maistinių medžiagų neturtingi dirvožemiai. Dėl šios priežasties šio tipo pievose taip pat yra didžiausia įvairių rūšių įvairovė, nes greitai augančios žolės ir azotą mėgstančios gėlės (pavyzdžiui, kiaulpienės ar vėdrynai) tokioje dirvoje vargiai išsilaiko. Vietoj to, pradeda žaisti lėtai augančios gėlės ir žolelės. Jei norite sukurti skurdžią pievą, pirmiausia turite, jei reikia, nusausinti esamą dirvą. Tai ypač aktualu, jei pasirinktoje vietoje jau yra pieva, veja ar net laukas. Atlikite, kaip aprašyta nustatydami:

  • Pjaukite esamą augmeniją kuo trumpiau.
  • Išbarstykite dirvą, kad ji būtų supurenta ir aeruota.
  • Arba galite jį iškasti.
  • Susmulkinkite stambius žemės gabalėlius, kad paviršius taptų gražus, trupantis ir lygus.
  • Jei reikia nualinti dirvą, įpilkite storą smėlio ir žemės mišinio sluoksnį.
  • Plačiai paskleiskite gėlių sėklas ir užberkite plonu smėlio sluoksniu.
  • Taip siekiama apsaugoti sėklas, kad paukščiai nesuėstų.
  • Laikykite dirvą tolygiai drėgną ir venkite trąšų.

Tipiškos skurdžios pievos gėlės

Skurdžiose pievose dažnai būna tokių augalų rūšių atstovų, kaip

  • Small Agrimony (Agrimonia eupatoria)
  • Gvazdikas (Armeria maritima)
  • Quickgrass (Briza media)
  • Tikras šiaudas (Galium verum)
  • Raktažolė (Primula veris)
  • arba rožinės spalvos (Silene viscaria)

rasti.

Riebios pievos kūrimas

Riebi pieva sukuriama panašiai kaip liesa pieva, tik, žinoma, papildomai neturtinsite dirvos smėliu, kad ji išsektų. Tačiau turėtumėte užtikrinti, kad ji būtų išsekusi, ypač jei veją paverčiate pieva. Pirmiausia tai daroma sustabdant įprastą vejos tręšimą. Jei veja ar grindų plotas apaugęs samanomis, dažniausiai tai rodo dirvos rūgštėjimą – tai galite pakoreguoti papildomu kalkavimu. Be to, dažnai gali būti prasminga ne paprasčiausiai pjauti ankstesnę augmeniją ir iškasti žemę, bet vietoj to plokščiu kastuvu pašalinti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Tada ji pakeičiama šviežia žeme.

Tipiškos riebios pievos gėlės

Riebiose pievose daugiausia auga daug greitai augančių žolių ir kai kurie azotą mėgstantys augalai. Kita vertus, žolės nyksta, kuo daugiau maistinių medžiagų yra pieva.

  • Kiaulpienė (Taraxacum officinale)
  • Gamander Speedwell (Veronica chamaedrys)
  • Minkštas bromas (Bromus hordeaceus)
  • B altas šiaudas (Galium albumas)
  • Aštrusis vėdrynas (Ranunculus acris), ypač drėgnose riebiose pievose
  • B altieji dobilai (Trifolium repens)

Tinkama pievos priežiūra

Žinoma, riebios ir skurdžios pievos labai skiriasi viena nuo kitos priežiūros požiūriu.

Skurdžios pievos priežiūra

Svarbiausia skurdžių pievų priežiūros instrukcija – jų jokiu būdu negalima tręšti, nes tręšiant pirmiausia skatinami stipriai augantys augalai, pavyzdžiui, žolės. Kuo daugiau maistinių medžiagų pridėsite, tuo daugiau žolės ir mažiau gėlių klestės jūsų pievoje. Užtat skurdžią pievą kartą per metus reikėtų kalkinti, nes ši priemonė neleidžia per daug rūgti dirvai. Reguliarus šienavimas kartą ar du per metus taip pat prisideda prie turtingos floros. Pirmą kartą pjauti geriausia gegužę arba birželio antroje pusėje, o antrą kartą – rugsėjį. Tačiau pasėlius reikia nuvalyti.

Rūpios pievos priežiūra

Priešingai nei skurdžios pievos, riebias pievas reikia reguliariai tręšti. Šiuo tikslu galite tręšti specialiomis trąšomis, bet ir natūraliomis trąšomis (mėšlu, mėšlu, kompostu). Ganomos riebios pievos gauna visiškai natūralų tręšimą iš galvijų mėšlo. Be to, riebias pievas reikėtų šienauti maždaug tris kartus per metus, kas tradiciškai vyksta vieną kartą gegužę, vieną kartą birželio antroje pusėje ir vieną kartą rugpjūtį.

Patarimai ir gudrybės

Nesvarbu, kokio tipo pievas pasirinktumėte, visoms pievoms reikia vieno dalyko: kuo daugiau saulės.

Rekomenduojamas: