Vėdrys ir kiaulpienė: ar tai tas pats?

Turinys:

Vėdrys ir kiaulpienė: ar tai tas pats?
Vėdrys ir kiaulpienė: ar tai tas pats?
Anonim

Visi žino kiaulpienę su sviestiškai geltonais žiedais, būdingais dantytais lapais ir plaukuotomis sėklų galvutėmis. Bet ar tai taip pat gerai žinomas vėdrynas?

Kiaulpienių vėdryno skirtumas
Kiaulpienių vėdryno skirtumas

Ar kiaulpienės ir vėdrynai yra vienodi?

Ar kiaulpienė yra vėdrynė? Kiaulpienės ir aštrieji vėdrynai yra vadinami vėdrynais, kiaulpienės priklauso Asteraceae šeimai, o aštrusis – vėdrynų šeimai. Abi skiriasi savo savybėmis ir poveikiu.

Du skirtingi augalai vadinami vėdrynais

Kai žmonės kalba apie vėdrynus, nėra iki galo aišku, ar jie turi omenyje kiaulpienes, ar vėdrynus. Abu taip pat žinomi kaip vėdrynai. Tai populiarus vardas, kuris daugiau ar mažiau paplitęs priklausomai nuo regiono.

Kiaulpienė, priklausanti Asteraceae augalų šeimai, taip pat žinoma kaip vėdrynė, karvės gėlė, kiaulpienė ir kiaulpienė. Aštrioji vėdrynė priklauso vėdrynų šeimai ir labai skiriasi nuo kiaulpienių.

Karšto vėdryno savybės

Karštas vėdrynas yra nuodingas žmonėms ir gyvūnams. Tai neturėtų būti valgoma. Netgi sąlytis su oda gali sukelti odos apsinuodijimo simptomus, tokius kaip paraudimas, pūslės ir deginimas.

Štai keletas jo funkcijų; Tai leidžia lengvai atskirti ją nuo kiaulpienės:

  • Žydėjimo laikotarpis: nuo gegužės iki liepos
  • Žiedynas: laisvas žiedas
  • Individualios gėlės: nuo 1 iki 3 cm pločio, plokščios, plačiai atviros, penkios kartos
  • Gėlių spalva: aukso geltona, riebi ir blizgi
  • Lapai: 3–5 dalys, baziniai ir stiebiniai lapai

Kiaulpienės atpažinimas – būtent šios savybės ją apibūdina

Šios savybės daro kiaulpienę unikalią ir lengvai atpažįstamą:

  • Augimo aukštis: 10–50 cm
  • Žydėjimo laikas: nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios, vėl žydi vasaros pabaigoje
  • Gėlės: 3–5 cm pločio, kiaušinio trynys
  • Lapai: bazinė rozetė, lancetiški, dantyti
  • Stiebas: tuščiaviduris, užpildytas b altomis pieniškomis sultimis
  • Sėklų galvutės: ryškios sidabriškai b altos, spinduliuojančios, plaukuotos

Kiaulpienės daugiausia aptinkamos azoto turtingose pievose, takų ir miškų pakraščiuose. Nors jis daugiausia laikomas netoksišku, jame taip pat yra šiek tiek toksiškos medžiagos. Tai taraksacinas, veiklioji medžiaga, esanti pieno sultyse. Nepaisant to, kiaulpienės gali būti naudingos nuo karščiavimo, podagros, kosulio, reumato, apetito praradimo ir įvairių mineralų bei mikroelementų trūkumo.

Patarimas

Jei norite pasinaudoti kiaulpienių gydomosiomis galiomis ir gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, vartojimui naudokite tik jaunus lapus ir žiedus! Senesniuose lapuose gausu nuodingos oksalo rūgšties.

Rekomenduojamas: