Jei japoniniam klevui staiga atsiranda sausų lapų ir nudžiūvusių ūglių, už jo dažnai slypi pavojingas verticilijos vytulys – ypač kai vandens tiekimas iš tikrųjų yra optimalus. Egzotiškus medžius galima išgelbėti tik pasisekus, nes šiuo metu nėra veiksmingos priemonės nuo vytulio ligos.
Kodėl mano japoninis klevas turi sausus lapus?
Japoninio klevo sausus lapus gali sukelti grybelinė infekcija – verticillium wilt. Tai veda prie nudžiūvusių ūglių ir lapų. Gydymo metodai apima gausų užkrėstų augalo dalių pašalinimą ir klevo perkėlimą į naują vietą.
Verticillium vytulys dažnai būna už sausų lapų
Sausos šakos ir išdžiūvę lapai, kurie ypač vystosi vidurvasarį, kai oras šiltas ir sausas, dažnai yra užsikrėtimo dirvoje gyvenančiu verticillium grybeliu požymis. Tai per takus prasiskverbia į augalo medieną ir trukdo pakankamai aprūpinti vandeniu bei maistinėmis medžiagomis. Dėl to medis pamažu pradeda mirti, o grybelis toliau plinta. Vytulio liga dažniausiai juda iš apačios į viršų ir nuo pagrindo iki ūglių galiukų.
Liga ir simptomai
Pirmasis vytimo ligos požymis dažnai būna nekroziniai – t.y. negyvi – lapų kraštai, kuriuos kartais galima supainioti su nudegimu saulėje, ypač pradinėje fazėje. Tačiau tai paprastai paveikia visus saulėje esančius lapus, o ne tik atskirus ūglius. Lapai toliau džiūsta, šakos nuvysta ir miršta. Nuėmus tokią šaką ir vieną kartą nupjaunant, vytulio ligą galima atpažinti neabejotinai. Tiesą sakant, šviesi mediena yra su tamsiomis dėmėmis ir taškais. Tai tikrasis grybų tinklas.
Susilpnėję medžiai ypač pažeidžiami
Japoniniai klevai, kurie susilpnėjo dėl netinkamos vietos ir (arba) netinkamos priežiūros, yra ypač jautrūs verticilijos vytulio infekcijai. Visų pirma, per drėgna arba permirkusi vieta, taip pat labai tankus ir deguonies neturtingas dirvožemis yra mirtinas.
Kova su verticillium wilt
Deja, vis dar nėra veiksmingo fungicido, kuriuo būtų galima kovoti su vytulio liga – kadangi grybelis yra tvirtai įsitvirtinęs medienoje, jis yra gerai apsaugotas nuo tokių sukėlėjų. Vietoj to turite dosniai nupjauti paveiktas dalis ir nedelsiant jas išmesti su buitinėmis atliekomis arba sudeginti. Tačiau užkrėstos medžiagos jokiu būdu negalima dėti ant komposto, nes kitaip liga gali plisti toliau. Taip pat rekomenduojama atsodinti pažeistus klevus. Juk ligos sukėlėjas yra dirvožemyje, todėl visada galimos naujos infekcijos.
Patarimas
Tačiau sausi lapai gali turėti ir kitų priežasčių, pvz., per daug vandens / sausros arba saulės nudegimo.
