Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek įvairių rūšių lapuočių medžių yra visame pasaulyje: vien šiauriniame pusrutulyje yra keli šimtai skirtingų. Didžiausia įvairovė yra atogrąžų ir subtropikų atogrąžų miškuose, kur daugelis medžių rūšių vis dar laukia, kol bus atrastos.
Kaip apibūdinami lapuočių medžiai?
Laupuočiai yra dengtasėkliai augalai, turintys daugiau nei 60 šeimų, plačiais lapais ir įvairiais vaisiais. Jie gali būti lapuočių arba visžalių ir žydėti paprastai pavasarį. Augimo aukštis labai skiriasi, o jų gyvenimo trukmė svyruoja nuo 120 metų iki kelių tūkstančių metų.
Svarbiausi dalykai trumpai
- Botaninė klasifikacija: gaubtasėkliai
- Šeimos: daugiau nei 60 skirtingų
- Lapai: ir vasariniai, ir visžaliai, labai skirtingų formų
- Gėlės: vienalytės arba biseksualios, apdulkintos vėjo ar vabzdžių
- Žydėjimo laikas: paprastai pavasarį nuo balandžio iki birželio
- Vaisiai: tiek pavieniai, tiek surinkti vaisiai, tiek skraidantys vaisiai
- Augimo įpročiai: vienas arba daugiastiebis, trumpais arba ilgais kamienais
- Augimo aukštis: mažesni lapuočių medžiai nuo aštuonių iki dešimties metrų, daugelis vokiškų miško medžių apie 50 metrų, Amerikos pakrantės sekvojos iki 110 metrų
- Gyvenimo trukmė: labai įvairi, beržai ir uosiai tik apie 120 metų, daugelis tipiškų miško medžių nuo kelių šimtų iki net 1000 metų, pakrantės sekvojos keli tūkstančiai metų
- Atsiradimas ir paplitimas: lapuočių medžiai auga beveik visur, išskyrus Antarktidą, Arktį, sausas dykumas
Kuo lapuočių medis skiriasi nuo spygliuočių?
Akivaizdžiausias lapuočių ir spygliuočių medžių skirtumas yra jų lapų forma: spygliuočiams formuojasi spygliuočių lapija, o lapuočių medžių lapai yra daugiau ar mažiau platūs, juose driekiasi gyslos. Tačiau negalima atskirti lapuočių lapuočių ir visžalių spygliuočių, nes yra ir visžalių lapuočių bei spygliuočių. Vietoj to, dvi grupes galima suskirstyti pagal jų vaisių formą ir tipą, nes lapuočių medžių sėklos visada yra vaisiuose. Dėl šios priežasties lapuočių medžiai priskiriami gaubtasėkliams, o spygliuočiai – gimnasėkliams. Beje, spygliuočiai evoliucijos istorijos požiūriu yra gerokai senesni: jų gyvuoja nuo anglies amžiaus pabaigos. Kita vertus, lapuočių medžiai atsirado tik po šimto milijonų metų.
Kokie lapuočių medžiai yra lapuočiai, o kurie visžaliai?
Vasaros žalumynai, t.y. H. lapuočiai, vietiniai lapuočių medžiai:
- Klevas (Acer)
- Beržas (Betula)
- Bukas (Fagusas)
- Skroblas (Carpinus)
- Ąžuolas (Quercus)
- Alksnis (Alnus)
- Pelenai (Fraxinus)
- B altuogės, pvz., šlakas ir šermukšniai (Sorbus)
- Topa (Populus)
- Arklio kaštonas (Aesculus)
- Guoba (Ulmusas)
- Gluosnis (Salix)
- Linde (Tilia)
- Vaismedžiai (Malus, Prunus ir kt.)
Visžaliai, vietiniai lapuočių medžiai (t. y. ne lapuočių)
- Europinė bugiena (Ilex aquifolium)
- Paprastoji buksmediena (Buxus sempervirens)
- Tikras lauras (Laurus nobilis)
Patarimas
Palmės nelaikomos medžiais, nes jų kamienas neužauga storas.
