Buksmedžio galima rasti beveik kiekviename sode, dažnai kaip žemą ar aukštą gyvatvorę ar viršutinę gyvatvorę. Lengvai pjaustomas, visžalis medis gali būti supjaustytas įvairiausiomis formomis ir figūromis – tai mada, kuri prasidėjo baroko laikotarpiu.
Kas yra buksmedis ir kur jis atsiranda?
Busksmedis yra visžalis krūmas iš buksmedžių (Buxaceae) šeimos, kuris daugelyje sodų randamas kaip gyvatvorės augalas arba viršūnė. Populiarios veislės yra „Faulkner“, „Herrenhausen“ir „Blauer Heinz“. Augalas nuodingas ir paplitęs Europoje, Azijoje, Afrikoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Informatyvioje buksmedžio apžvalgoje
- Botaninis pavadinimas: Buxus
- Populiarūs vardai: Buchs, Bux
- Augalų šeima: Buksmedžių šeima (Buxaceae)
- Aptikimas: Europa, Azija, Afrika, Šiaurės ir Pietų Amerika
- Rūšis: apie 30
- Vieta: dalinis pavėsis, saulė
- Aukštis: priklausomai nuo rūšies ir veislės nuo 50 centimetrų iki 6 metrų
- Augimo įpročiai: mažas krūmas ar medis
- Amžius: 500 metų ir daugiau
- Šaknies forma: seklios šaknys, tankus šaknų tinklas
- Evergreen / Summer green: evergreen
- Lapai: kiaušinio formos, nuo vieno iki 2,5 centimetro ilgio
- Gėlės: nepastebimos, tik senesniuose egzemplioriuose
- Žydėjimo laikotarpis: nuo kovo iki gegužės
- Vaisiai: juodi kapsuliniai vaisiai
- Nuodingumas: visos augalo dalys yra nuodingos
- Atsparumas žiemai: didelis (išskyrus nevietines rūšis)
- Naudojimas: gyvatvorės augalas, lysvės apvadas, topiary, solitaire, bonsai
Apibūdinimas, rūšys ir veislės
Išskyrus Australiją, Naująją Zelandiją ir Šiaurės bei Pietų ašigalius, buksmedžių rūšys aptinkamos beveik visur pasaulyje. Dauguma iš maždaug 30 rūšių yra kilę iš tropikų ir subtropikų. Priešingai, tik dvi rūšys yra vietinės Europoje: Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens) kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir jau buvo auginamas kaip sodo augalas senovės Romos imperijoje maždaug prieš 2000 metų. Balearų buksmedis (Buxus balearica) taip pat atsidūrė (ir vis dar randa) daugelyje Viduržemio jūros regiono sodų kaip kultūrinis augalas. Tačiau Vidurio Europoje ši rūšis nevaidina jokio vaidmens, priešingai nei Buxus microphylla, mažalapis arba japoninis buksmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Tai jau šimtmečius buvo tradicinių japoniškų sodų dalis, bet jau kurį laiką taip pat populiarus kaip sodo medis.
Populiarios veislės namų sodui
Šioje šalyje kaip sodo augalai yra aktualūs tik Buxus sempervirens ir Buxus microphylla. Populiariausios veislės:
- 'Faulkner': B. microphylla, blizganti, tamsiai žalia lapija, platesnė nei aukšta, ne itin jautri grybelinėms ligoms
- 'Herrenhausen': B. microphylla, gana žema, palyginti dideliais lapais, lapijos spalva nuo šviesiai žalios iki gelsvos, ne itin jautri grybelinėms ligoms
- 'Angustifolia': B. sempervirens, tamsiai žalia lapija, aukštis iki 90 centimetrų
- 'Argenteo variegata': B. sempervirens, aukso geltonumo lapų kraštai
- 'Blue Heinz': B. sempervirens, melsvai žalia lapija, mažai auga
- ‘Globosa’: B. sempervirens, natūraliai rutuliškas augimas
- 'Graham Blandy': B. sempervirens, koloninis augimas, iki trijų metrų aukščio, lieka siauras
- ‘Handsworthiens’: B. sempervirens, greitai augantis, iki penkių metrų aukščio
- ‘Marginata’: B. sempervirens, šviesiai žalia lapija su geltonu kraštu
- 'Rotundifolia': B. sempervirens, iki 100 centimetrų aukščio
- 'Suffruticosa': B. sempervirens, šviesiai žalia lapija, išlieka žemai iki 50 centimetrų aukščio
Patarimas
Ypač žemos veislės 'Blauer Heinz' ir 'Suffruticosa', kurios populiarios kraštinėse, yra jautrios grybelio Cylindrocladium buxicola infekcijai.
