Riešutmedis turi daug savybių, kurios skiriasi nuo kitų vaisių ir kitų medžių. Šiame straipsnyje sužinosite svarbiausias riešutmedžio, kuris 2008 m. buvo paskelbtas Metų medžiu, ypatybes.
Kokios ypatingos riešutmedžio savybės?
Riešutmedis ypatingas tuo, kad jame auga tikri riešutai, gaminamas juglonas (alelopatinis efektas), lapai yra daug taninų (apsauga nuo vabzdžių) ir dėl stipraus sulos tekėjimo jautrus įpjovimams. Idealiu atveju jis turėtų būti nupjautas vasaros pabaigoje.
Graikiniai riešutai: kaulavaisiai ar riešutai?
Kiekvienas žmogus, mylintis augalus ar ne, riešutmedis pirmiausia asocijuojasi su sveikais, skaniais vaisiais – graikiniais riešutais. Bet ar tai kaulavaisiai ar tikri riešutai?
Tradiciškai botanikoje graikiniai riešutai buvo laikomi kaulavaisiais. Tačiau 2006 m. Bochumo Rūro universitete paskelbta disertacija parodė, kad graikiniai riešutai iš tikrųjų yra tikri riešutai. Lukštas yra lemiamas veiksnys: paprasčiau tariant, riešutas turi būti uždaras vaisius su sėkla ir kietu lukštu. Kietas apvalkalas susidaro iš karpių ir negali atsidaryti savarankiškai. Visa tai pasakytina apie graikinius riešutus.
Nuo hidrojuglono gliukozido iki juglono
Kitas ypatingas riešutmedžio bruožas yra vadinamasis juglonas. Augalo lapuose ir vaisiuose yra vandenyje tirpaus hidrojuglono gliukozido, kuris išplaunamas į dirvą. Ten jį bakterijos paverčia juglone.
Juglone yra paprasčiausias natūraliai pasitaikantis dažiklis. Jis slopina kitų augalų dygimą. Štai kodėl riešutmedžiui yra tik nedidelis pomiškis.
Techniniu požiūriu šis reiškinys vadinamas „allelopatiniu efektu“. Tai reiškia, kad augalą chemiškai veikia kitas augalas, galbūt jo sutrikimas.
Lapai, kuriuose gausu taninų nuo vabzdžių
Riešutmedžio lapai yra ypač daug taninų. Šie suyra lėčiau nei kiti lapai. Dėl to daugeliui vabzdžių jie nelabai skanūs.
Paprastai teigiama, kad riešutmedžiai turi savybę sulaikyti (atbaidyti) muses. Dėl šios priežasties jie dažnai aptinkami ūkių kiemuose – šalia ten reikalingų mėšlo krūvų. Šiuo atveju graikiniai riešutai ir kiti riešutmedžiai tarnauja kaip apsauginis šešėlis ir leidžia atsipalaiduoti.
Jautrus įpjovimams dėl stipraus sulčių tekėjimo
Ypatinga ir tai, kad riešutmedis labai jautriai reaguoja į pjovimo priemones – ypač pavasarį, rudenį ir žiemą.
Pavasarį pjaunant, atsiranda itin stiprus ir ilgai trunkantis sulos tekėjimas – dažnai vadinamas kraujavimu. Tai gali padaryti didžiulę žalą riešutmedžiui.
Kad išvengtumėte tokio scenarijaus, riešutmedį turėtumėte genėti tik vasaros pabaigoje (rugpjūčio, rugsėjo mėn.). Per šiuos du mėnesius medžio sula yra ribota. Be to, žaizdos gyja greičiau ir sveikiau po vasaros pabaigos.
