Vandens maras yra daugėjantis vandens augalas. Stiebų, kurių ilgis gali siekti iki trijų metrų, yra daug ir sunku nepastebėti. Su šaknimis situacija yra atvirkštinė. Kai kurie stebėtojai stebisi, ar šis vandens augalas išvis turi. Pasiaiškinsime.
Ar vandens maras turi šaknis?
Vandenžolė suformuoja šaknis sustorėjusiose stiebo vietose (mazguose), iš kurių išauga ir lapai. Šaknys padeda įtvirtinti dirvožemį ir absorbuoti maistines medžiagas iš vandens. Augalas dauginasi lengvai, net ir neturėdamas šaknų.
Šaknų formavimas mazguose
Mazgai yra sustorėjusios stiebo vietos, iš kurių atsiranda lapai. Stiebas turi keletą mazgų, išdėstytų reguliariais intervalais. Vandenžolė nesudaro bėgikų ar šakniastiebių. Jis išstumia savo šaknis iš šių mazgų.
Teoriškai visur, kur atsiranda lapas, gali augti šaknis. Praktiškai augalas formuoja šaknis ne kiekviename mazge, o pagal poreikį.
Šaknies formavimosi pojūtis
Viena šaknų užduotis – pritvirtinti jas prie žemės. Todėl po pasodinimo vandenžolė suformuos šaknis. Tačiau juos daugiausia dengia substratas, todėl mes negalime jų pripažinti. Suma taip pat gali būti apibūdinta kaip nedidelė.
Šaknys gali formuotis ir toliau, ant stiebų, apsuptų vandens. Jei vandens žolė yra akvariume, ji gali būti aiškiai matoma skaidriame vandenyje. Tikriausiai jie padeda absorbuoti maistines medžiagas iš vandens.
Patarimas
Vandenžolės augalai tvenkinyje, kurie jau tvirtai įsišakniję substrate, sunkiai suvaldomi. Todėl sodindami atsižvelkite į savo didžiulį augimo potraukį.
Plitimas be šaknų
Tai, kad šaknys gali išdygti iš kiekvieno mazgo, palengvina šio augalo dauginimąsi:
- pakanka nedidelio augalo gabalėlio
- jis dar neturi turėti šaknų
- pasodintas greitai formuoja šaknis
- galima dėti ir ant vandens
- driftingas, ieško galimybės įsitvirtinti
Patarimas
Būkite atsargūs, kad netyčia neprisidėtų prie nepageidaujamo vandenžolės plitimo. Nupjovę augalą, turite kuo visiškai pašalinti nupjautas augalo dalis iš vandens.
