Prieš pasodinant pirmuosius augalus, viena svarbiausių augimo sąlygų turi būti užtikrinta optimalia šiltnamio dirva ir tiksliai dozuotais humuso, komposto ir kitų medžiagų priedais. Sodo savininkai turėtų iš anksto atlikti nuodugnią dirvožemio analizę.
Kokia žemė idealiai tinka šiltnamiui?
Optimalus dirvožemis šiltnamiui susideda iš žievės humuso, sodo komposto ir sodo dirvožemio arba medienos pluošto mišinio, užtikrinančio gerą dirvožemio struktūrą, šaknų įsiskverbimą ir maistinių medžiagų tiekimą. Dirvožemio analizė padeda nustatyti tikslią dirvožemio būklę ir išvengti netinkamos mitybos.
Nors po stiklu augančių augalų šaknų nesimato ir auga po žeme, augimui ir gerovei svarbūs dirvožemis, kompostas, substratai ir šiltnamyje naudojama žemė. Nepamirškite, kad labai sveikamedirvožemyje gyvena daug naudingų būtybių, kurios atlieka svarbų vaidmenį sveikai auginant augalus.
Dirvožemis šiltnamiams ir dirvožemio derlingumui
Iš esmės šiltnamio efektą sukeliančių augalų dirvožemiai nesiskiria nuo lauke auginamų. Skirtumą lemiaaukštesnė dirvožemio temperatūra po stiklu ar folija, todėl dirvožemio komponentų skilimas ir konversijos procesas vyksta daug greičiau. Dirvožemio derlingumą daugiausia apibūdina:
- šeši pH vertės lygiai (nuo neutralaus iki itin rūgštinio);
- dirvos įsišaknijimas šiltnamiui;
- dirvožemio gebėjimas sulaikyti orą ir vandenį;
- Žemės šiltumas;
- maistinių medžiagų kiekis ir nuolatinis jų prieinamumas;
Dirvožemio analizė kaip produktyvaus sodinimo pagrindas
Laboratoriškai tiriant dirvožemio mėginius iš sodų buvo padaryta išvada, kad dauguma dirvožemių yra persotinti kalio, fosforo ir kalcio. Priežastis: Kompostas, mėšlas, kalkės ir mineralinės trąšos reiškia, kad dirvožemyje yra daug daugiau maistinių medžiagų, nei gali sunaudoti augalai. Todėl patartina laboratorijoje atlikti dirvožemio analizę, kuri atspindi tikrąją šiltnamio dirvožemio būklę ir padeda atmesti vėlesnių augalų netinkamą mitybą. Mėginius (iš viso 500 gramų ir gerai išmaišius!) patartina imtidešimtyje skirtingų šiltnamio vietų
Naminė žemė šiltnamiui
Jei laboratorinio mėginio rezultatas rodo bendrą gerą dirvožemio struktūrą, galite lengvai pasidaryti šiltnamio efektą sukeliančių žemių, pridedant substratų ir kitų priedų. Šioje apžvalgoje pateikiami keli pavyzdžiai:
| Menas | Mišinys |
|---|---|
| Bedurpių augalų/vazoninė žemė | 25% žievės humuso, 25% sodo komposto, 50% sodo žemės arba: 35% medienos pluošto, 30% žievės humuso, 25% sodo komposto, 10% molio |
| Sėjamoji žemė | 1/3 subrendusio komposto (komposto dirvožemio), 1/3 plauto kvarcinio smėlio (0–3 mm), 1/3 durpių |
| Dirvožemis Alpių augalams | 1/3 subrendusio komposto (komposto dirvožemio), 1/3 geros sodo žemės, 1/3 durpių – galbūt su smėliu |
| Kaktuso dirva | 1/3 smėlio, 1/3 lavos arba pirminių uolienų smėlio arba keramzito granulių, 1/3 standartinio dirvožemio |
| Dirva auginiams dauginti | 1/2 durpių, 1/2 plauto kvarcinio smėlio |
| Pasodinti / vazoninė žemė | 1/3 subrendusio komposto (komposto dirvožemio) arba žievės humuso, 1/3 geros sodo žemės, 1/3 durpių |
Š altinis: „Mažas šiltnamis – technologija ir naudojimas“Verlag Eugen Ulmer, 70599 Stuttgart
Patarimas
Dirvožemį šiltnamiui taip pat galima nesunkiai pagerinti tam tikrais laiko tarpais, tuo tarpu pasodinus žaliosios trąšos augalus. Ypač geras vertes galima pasiekti naudojant speltą, pupeles, liucerną ir žieminius vikius.
