Ekologinė sodininkystė nebėra madinga tema. Klausimas, kaip įveikti tradicinės žemdirbystės, taigi ir tradicinės sodininkystės, trūkumus, tapo mūsų planetos išlikimo klausimu. Nerimą keliantys rodikliai, tokie kaip nuolatinis biologinės įvairovės mažėjimas, pasaulio vandenynų žvejyba ir perteklinis laukų tręšimas, dabar yra politinėje darbotvarkėje. Tvaraus gyvenimo būdo ugdymas tapo prioritetiniu žmonijos tikslu.
Ką reiškia biologinis tręšimas ir kokie jo būdai?
Ekologiškas tręšimas palaiko natūralų ciklą ir pagerina dirvožemio derlingumą naudojant organines trąšas, tokias kaip kompostas, galvijų mėšlas, dilgėlių mėšlas, komposto arbata ir žalioji trąša (pvz., garstyčios, špinatai). Šie tręšimo būdai nesuteikia augalų per daug maistinių medžiagų ir skatina sveiką augimą.
Tai pastebima ir mūsų soduose. Vis daugiau pomėgių sodininkų kritiškai vertina tradicinius auginimo būdus ir bando ekologinį požiūrį. Svarbi ekologiškai auginamo sodo dalis yra tinkamas tręšimas.
Kam iš viso tręšti?
Klausimas, kodėl apskritai reikia tręšti, yra pagrįstas. Juk gamta apsieina be jokių dirbtinių trąšų, miškai ir pievos auga visa savo šlove, nematydami jokių trąšų. Tačiau tai netaikoma sodui. Sode stengiamės auginti pasėlius, kurie realiomis natūraliomis sąlygomis su šia kompozicija ir nedidelėje erdvėje turėtų mažai šansų išgyventi. Nors galima ir pageidautina suplanuoti tokias auginimo sąlygas, kad jos kuo tiksliau imituotų natūralius procesus (raktinis žodis: permakultūra), sukurti visiškai savaime išsilaikančią sistemą sode yra sudėtinga su daugeliu kultūrinių augalų. Todėl tręšimas yra pateisinamas siekiant sudaryti įvairiems augalams geriausias gyvenimo sąlygas.
Kodėl tręšti ekologiškai?
Praėjusį šimtmetį dirbtinės trąšos greitai išplito soduose. Pažadas pasiekti maksimumą su minimaliomis pastangomis yra pernelyg viliojantis. Tačiau cheminės trąšos turi trūkumų: jos suteikia augalams maistinių medžiagų ir maisto perteklių per labai trumpą laiką. Visas dirvožemio gyvenimas iš esmės paskęsta šiame palaiminime. Šaknys nusilpsta, nes jų beveik nebereikia, o dirvožemio organizmai pasitraukia, nes nebelieka ką veikti. Dėl to augalai visam laikui praranda jėgą ir sveikatą.
Kita vertus, organinės trąšos nesuteikia augalams pertekliaus. Maistines medžiagas pirmiausia pasisavina dirvožemio organizmai, kurie jas pateikia augalams tinkamomis porcijomis. Šis netiesioginis tręšimas nenutraukia natūralaus ciklo, nuolat gerėja dirvožemio derlingumas, augalai energingai klesti, turi atsparumą ir pagerina aromatą.
Į kurias trąšas turėtumėte apsvarstyti
Išsami įvairių trąšų apžvalga pateikiama atskirame straipsnyje. Todėl čia yra trumpas galimų tręšimo būdų sąrašas:
- Kompostas
- Galvijų mėšlas
- Dilgėlių mėšlas
- Komposto arbata
- Žalioji trąša (garstyčios, špinatai ir kt.)
