Pasivaikščiojimas miške apima didelį entuziazmą: eglėmis apaugusioje samanotoje proskynoje yra daugybė kiaulių grybų. Tačiau, kai jį nutraukiate, jūsų džiaugsmas prislopsta, nes sąsajos pasidaro mėlynos. Ar tai nuodingas dubliukas?
Žvilgsnis Kodėl kiaulytės grybas pamėlynuoja? Grybai, kurie pamėlynuoja pjaunant arba paspaudus vamzdelius, nėra kiaulienos grybai. Greičiausiai tai yra kaštoninis baravykas, kuris taip pat yra valgomas. Mėlyna spalva sukuriama geltoniems dažams, veikiant deguoniui, paverčiant mėlynus
Purcini grybai nekeičia spalvos
Tiesą sakant, kiaulienos grybai nekeičia spalvos pjaunant arba kai spaudžiami balkšvai ar gelsvai žalsvi vamzdeliai. Kita vertus, jei palietus vamzdeliai ir sąsajos iš karto pamėlynuoja, greičiausiai tai yra kaštoninis baravykas, kuris taip pat yra valgomas ir labai panašus į kiaulienos grybą. Mėlynos spalvos reakcija atsiranda dėl geltonų dažų pavertimo mėlynais, veikiant atmosferos deguoniui. Tą pačią reakciją galite rasti ir su dribsniais raganos baravykais ir raudonkočiais baravykais, kurie abu taip pat yra valgomi.
Kaštoninis baravykas
Kaštoninis baravykas paplitęs lapuočių miškuose, ypač spygliuočių miškuose po eglėmis. Ją dažnai lydi laukinės mėlynės. Priešingai nei smulkiai sudrėkintas kiaulienos grybo stiebas, kaštoninio baravyko stiebas turi rusvą išilginį pluoštą. Tačiau būkite atsargūs: šis grybas savo rudoje kepurėlių odoje kaupia toksiškus sunkiuosius metalus, tokius kaip radioaktyvusis cezis. Todėl neturėtumėte valgyti grybų per dažnai, ypač pietų Vokietijoje.
Dribsnių kamienas raganinis baravykas
Pavadinimu ir tipiškais raudonos spalvos vamzdeliais šis grybas rodo, kad jis toksiškas, bet taip nėra. Užtat tai puikus valgomasis grybas, kai kuriais atžvilgiais netgi pranašesnis už kiaulienos grybą: dribsniuotą raganos baravyką retai užpuola lervos. Panašus į kiaulienos grybą, jis mėgsta bukus ir egles, tačiau auga beveik vien tik nederlingoje, smėlėtoje dirvoje. Samanos ir mėlynių piktžolės yra tikras tokių dirvožemio sąlygų rodiklis.
Raudonkojis baravykas
Raudonkojis baravykas – skanus grybas, kurio iki vėlyvo rudens gausiai galima rasti daugelyje lapuočių miškų. Tačiau su savimi reikėtų imti tik jaunus egzempliorius, nes vyresnieji dažnai būna užsikrėtę nuodingu aukso pelėsiu. Užkratą galite atpažinti, nes geltonus vamzdelius ar kepurę dengia aksominis, nuo balkšvos iki geltonos spalvos pelėsio sluoksnis.
Pavojaus supainioti su tulžies baravyku
Tulžies baravykas, kuris nėra nuodingas, bet labai kartaus, taip pat labai panašus į kiaulytę. Piaulė grybas turi balkšvą tinklelį, ypač stiebo viršuje, o tulžies baravykas – rudą. Jei abejojate, rastą grybą galite atsargiai perpjauti peiliu ir vieną kartą palaižyti liežuviu: nenuodingas tulžies baravykas pateisina savo pavadinimą – skonis kartaus!
Patarimas
Rinkdami grybus atminkite, kad iš miško savo reikmėms leidžiama pasiimti tik nedidelius kiekius.
