Kaip ir daugelio rūšių vaisius ir daržoves, valgomuosius grybus, tokius kaip pievagrybiai, dabar parduotuvėse galima įsigyti ištisus metus. Kita vertus, voveraičių galima įsigyti tik ribotą sezoną, nes jos dar nebuvo auginamos komerciniais tikslais, todėl jas galima rinkti tik gamtoje.
Kada yra voveraičių sezonas?
Voveraičių sezonas paprastai prasideda birželio viduryje ir tęsiasi iki rugsėjo. Geriausias rinkimo laikas yra šiltu, drėgnu oru, ypač po perkūnijos. Skanių grybų rasite retuose miškuose ir prie eglių, eglių, bukų ir pušų.
Įtakojantis orų veiksnys
Kaip ir visų grybų, voveraičių išvaizda labai priklauso nuo oro sąlygų regione. Tai reiškia, kad aukso geltonumo vaisiakūniai stipriai auga, ypač karštu ir drėgnu oru bei po lietingų dienų. Priklausomai nuo temperatūros struktūros oro laikotarpiu, galimas surinkimo sezonas gali būti perkeltas į priekį arba atgal maždaug nuo keturių iki šešių savaičių.
Raskite voveraites vasarą ir rudenį
Voveraičių, dar vadinamų kiaušinių kempinėmis, retai galima aptikti nuo birželio vidurio. Tačiau šilumą mėgstantys grybai ant samanotų paviršių gali pasirodyti jau gegužės pabaigoje po šilto, drėgno pavasario. Ankstyvųjų egzempliorių skonis paprastai nepalyginamas su vėliau atkeliavusiais vidurvasarį ir rudenį.
Kolekcionavimo turai po karštų perkūnijos dienų
Sėkmingiausius labai skanių voveraičių radinius dažniausiai galima rasti nuo liepos iki rugsėjo. Tada po karštų, drėgnų perkūnijų per labai trumpą laiką iš žemės išnyra miško auksas. Kadangi voveraičių sezonas tęsiasi iki rudens, jos labai paplitusios regionuose kaip priedas prie žvėrienos patiekalų.
Sąmoningai ieškokite ir sėkmingai užpildykite krepšelį
Norėdami rasti didesnį voveraičių kiekį, turėtumėte žinoti apie ypatingas šios rūšies grybų augimo sąlygas. Kadangi voveraitės gyvena simbiozėje su skirtingomis medžių rūšimis, jos dažniausiai aptinkamos tik prie šių medžių rūšių šaknų:
- Eglė
- Eglė
- Paprastasis bukas
- Pušis
Todėl galima įtarti plačias voveraičių populiacijas būtent miško plotuose, kur žemės paviršiuje yra plokščių šių medžių rūšių šaknų išsiplėtimų. Čia kartais galima atrasti net raganų ratą iš voveraičių.
Patarimai ir gudrybės
Pradedantieji niekada neturėtų pasikliauti vien grybų knyga, identifikuodami valgomuosius grybus. Verčiau paklauskite patyrusių grybautojų patarimo, jei nesate tikri. Apgaulingai panašios išvaizdos netikros voveraitės gali sukelti skrandžio ir žarnyno problemų, jei jos vartojamos net termiškai apdorotos.
