Muselės, voveraitės ir kiaulytės yra pažįstamos beveik kiekvienam. Bet kur tiksliai jie slepiasi ir kaip įsitikinti, kad netyčia nepagavote nuodingo grybo?
Kaip teisingai ir saugiai rinkti valgomuosius grybus?
Renkant valgomuosius grybus būtinos tikslios žinios. Naudokite kontrolinį sąrašą, kad nustatytumėte tapatybę, patikrinkite augimo vietą, formą, skrybėlės paviršių ir apačią, taip pat minkštimą ir kvapą. Surinkite tik savo reikmėms, o jei nesate tikri, kreipkitės į grybų konsultantą.
Pagrindinės rinkimo taisyklės
Tinkamas rinkimas yra labai svarbus, nes klaidos gali labai pakenkti miškui ir grybų populiacijai. Dėl šios priežasties grybų žygiui galioja šios pagrindinės taisyklės:
- Maži, seni ir nežinomi grybai lieka stovėti.
- Nereikėtų naikinti net skaidrių nuodingų grybų.
- Jie yra svarbi miško medžiagų apykaitos dalis.
- Apskritai rinkti reikėtų tik savo reikmėms.
- Tiksliai identifikuoti reikalingi sveiki egzemplioriai.
- Todėl grybų nenupjaukite prie pagrindo, o atsargiai išsukite.
- Rankstomis uždarykite gautą angą.
- Tai neleidžia grybienai išdžiūti.
- Su savimi pasiimkite tik vieną ar du nežinomus ar abejotinus egzempliorius.
- Laikykite šias kopijas atskirai nuo kitų kopijų.
Taip pat turėtumėte atsiminti, kad grybai ilgai išsilaiko, todėl, jei įmanoma, juos reikia apdoroti tą pačią dieną.
Įranga
Renkant grybus geriausia naudoti ne per aukštą krepšį. Pavyzdžiui, austas pintas krepšelis yra idealus, tačiau labai tiks ir drožlių krepšeliai, kuriuos pirkdami braškes dažnai gaunate nemokamai. Kita vertus, netinka plastikiniai maišeliai, maišeliai ar tinkleliai, nes grybai per stipriai suspaudžiami, todėl tampa purūs. Taip pat su savimi reikėtų pasiimti peilį (geriausia – grybų peilį su mažu šepetėliu rankenos gale). To reikia kirtimui ir išankstiniam miško likučių bei lervų valymui.
Saugiai identifikuokite grybus
Daugelis grybų rūšių atrodo labai panašiai, o grybų knygose išvardytos jų savybės nepatyrusiems kolekcininkams atrodo gana klaidinančios. Kontrolinis sąrašas palengvins jūsų atpažinimą, taip pat turėtumėte prisiminti dešimties labiausiai paplitusių valgomųjų grybų ir jų analogų identifikavimo ypatybes. Jei nesate tikri, kaip atpažinti grybą, nevalgykite jo. Jei abejojate, visada parodykite savo radinį sertifikuotam grybų konsultantui.
Kontrolinis sąrašas
- Kur auga grybas, kokie medžiai yra šalia jo?
- Ar grybas auga pavieniui, grupėmis ar būreliais?
- Ar grybas turi stiebą ir kepurėlę ar visai kitokios formos?
- Ar grybas turi vamzdelius, lameles ar įdubas apatinėje kepurės pusėje?
- Kokios čia spalvos?
- Ar kotelis turi žiedą?
- Ar kotelis turi tinklelį ir jei taip, kokios spalvos?
- Ar mėsa keičia spalvą palietus ar pjaunant?
- Kuo kvepia grybas?
Kadangi daugelis grybų yra nuodingi neapdoroti, niekada neturėtumėte bandyti juos atpažinti. Išimtis: norite atskirti valgomąjį baravyką nuo nevalgomo tulžies baravyko.
Nuodingų grybų nustatymas
Yra daug mirtinai nuodingų grybų, kurie atrodo gana nepastebimi. Tai apima, pavyzdžiui, nuodingą snukį, kuris atrodo labai panašus į lazdos kempinę. Šiurkščios galvos ir žalios kepuraitės grybai taip pat kieti: simptomai dažnai pasireiškia tik po kelių dienų ar net savaičių po valgio. Tada gydymo taupyti nebeįmanoma. Kitos rūšys, pavyzdžiui, šėtono baravykai, dažniausiai iš karto sukelia rimtų virškinimo problemų, pasireiškiančių pilvo skausmu ir viduriavimu.
Patarimas
Šios savybės nenurodo tam tikros grybų rūšies valgomumo: net nuodingi grybai keičia spalvą / nekeičia spalvos, juos suėda sraigės arba skonio bandymo metu žalios skonis švelnus.
